Už dyką dirba net verslininkai

Kuo turtingesnė visuomenė, tuo daugiau jos narių tampa savanoriais kurioje nors srityje. Kai kuriose ES šalyse į tokią veiklą įsitraukia apie pusę gyventojų.

Žinoma, tam įtakos turi ir tautos tradicijos bei įpročiai.

Tarkim, pirmąją taisyklę laužo kai kurių neturtingų Pietų Amerikos valstybių pavyzdžiai – jų nepasiturintys gyventojai noriai įsitraukia į neatlygintiną veiklą.

„O Rytų Europoje žmonės labiau linkę ne bendradarbiauti, o konkuruoti. Tačiau pastaraisiais metais padėtis keičiasi į gerąją pusę“, – kalbėjo Savanoriškų organizacijų aljanso įkūrėjas Vaidotas Ilgius.

32 metų Vita Girdvainytė savanorišką darbą šiuo metu derina su motinystės rūpesčiais. Medicinos vadybininkė, įgijusi ir mediko, ir vadybininko išsilavinimą, dalį savo laiko gyvūnų globos organizacijai „Pifas“ skirdavo ir iki tapdama motina.

Tuomet ji prie savanoriškos veiklos prisidėdavo tvarkydama dokumentus – dažniausiai prie kompiuterio tekdavo prisėsti naktimis.

Dabar vilnietė į neatlygintiną veiklą įsisuka tuomet, kai užmiega jos vienerių metų atžala.

„Ar galėtumėte paskambinti vėliau? Dabar esu veterinarijos klinikoje, atvežiau tris kalytes“, – paprašė ji sulaukusi „Lietuvos ryto“ skambučio.

Po valandos V.Girdvainytė jau pasakojo: prieš porą savaičių kažkas į gatvę išmetė tris šuniukus, šie atsidūrė „Pife“, mažylius priglaudė kita savanorė, bet Vita jai pagelbėjo nuveždama kalytes paskiepyti.

„Po dviejų savaičių ieškosime joms naujų namų, o kol jie randami, beglobius gyvūnus priglaudžia savanoriai“, – aiškino V.Girdvainytė.

Jų organizacijoje savanoriais paprastai tampa tie, kurie patys namuose augina gyvūnus.

Dalis savanorių eina į mokyklas, kur vaikams aiškina, kaip dera elgtis su gyvūnais, kaip atpažinti agresyvų šunį, tėvams aiškina, kad negalima vaikui pirkti augintinio lyg žaislo.

30-metė Brigita Kymantaitė ketverius metus savanore dirbo per atstumą. Gyvūnų globos tarnybos „Pifas“ vadovė, anksčiau – policijos pareigūnė, prieš kelerius metus išvyko į Jungtinę Karalystę semtis darbo įgūdžių gyvūnų prieglaudose.

Ši patirtis nenuėjo veltui. Jauna moteris drauge su bendraminčiais Lietuvoje įsteigė savanorių organizaciją. Prieš dvi savaites B.Kymantaitė grįžo į Lietuvą.

„Kai yra idėja, randi jai laiko. Savanorystė skirta tiems žmonėms, kurie negali nusėdėti vietoje, kuriems ne vis vien, kas vyksta aplink. Tam reikalinga atsakomybė, nes nuo tavo atlikto darbo priklauso visų kitų darbai“, – aiškino vadovė.

Vos prieš pusmetį „Pifas“ vienijo 45 savanorius, dabar jų skaičius išaugo iki 90-ies.

Neatlygintinai dirbti pasiprašo ir tie, kurie neseniai neteko darbo. Dažniausiai tai išsilavinę žmonės, netikėtai išplėšti iš kasdienio reikalų sūkurio, siekiantys saviraiškos.

„Savanoriais tampa sąmoningi žmonės. Mūsų organizacijos branduolį sudaro 25-35 metų žmonės. Studentai ar mokiniai dažnai dar blaškosi, turi daug interesų, renkasi.

Vyresni neina į savanorystę aklai, jie žino, ko nori“, – aiškino savanorė Viltė Janušauskaitė.

Tuo tarpu bendrovės „Teo LT“ generalinis direktorius 41 metų Arūnas Šikšta savanoriu tapo dar studijuodamas Amerikoje.

Jis jau 18 metų dirba tarptautinėje organizacijoje „Big Brothers/Big Sisters International“. Tam vyras skiria laiką, liekantį nuo telekomunikacijų įmonės vadovo pareigų ar šeimos reikalų.

„Tuomet turiu gerą progą pamiršti apie darbą.

Darbai ir pareigos gali keistis, o požiūris į visuomenės poreikius ar žmones formuojasi iki gyvenimo pabaigos.

Savanorystė neturi nieko bendra su užimamomis pareigomis ar profesija“, – tikino A.Šikšta.

Jo, kaip savanorio ir valdybos nario, užduotis – teikti strateginę ir metodinę pagalbą įvairiose šalyse veikiantiems savanoriškiems centrams ir organizacijoms, megzti ryšius su filantropais bei šalių valdžios institucijomis.

„Lietuvoje žmonės tampa gerokai aktyvesni. Savanoris turi būti atvirų, visuomeniškų ir žmogiškų pažiūrų, gerbti savo bendruomenę ir visuomenę, kurioje gyvena“, – kalbėjo A.Šikšta.

Į savanorystės verpetą 2008 metų gegužę įsitraukė ir verslininkas Tomas Kaulinskas. 29 metų vyras – organizacijos „Kitas variantas“ vadovas.

Jis neslepia, kad imtis neformalaus jaunimo ugdymo paskatino saviraiškos stoka verslo srityje. T.Kaulinsko ir jo bendraminčių, įvairių sričių profesionalų, uždavinys – lavinti jaunų žmonių praktinius gebėjimus.

„Dažnai baigę universitetus jie nemoka dirbti. Mūsų tikslas – lavinti gebėjimus, diegti vertybes, mokyti nusibrėžti ilgalaikius tikslus“, – kaip moko tapti sėkmės lydimu žmogumi, aiškino „Kito varianto“ vadovas.

Savanorystė taip įtraukė, kad verslo srityje jis nutarė padaryti pertrauką, pagyventi iš santaupų. T.Kaulinskas tikisi, kad ilgainiui jo vadovaujama įstaiga galės turėti ir etatinių darbuotojų.

Psichologinės pagalbos telefonu „Jaunimo linija“ per du dešimtmečius atsiliepdavo keli šimtai savanorių.

Giliai šaknis įleidusi savanorystės idėja šioje organizacijoje nepakito: panoręs tapti savanoriu konsultantu žmogus turi lankyti pusmetį trunkančius kursus.

„Tai – ilgalaikis įsipareigojimas. Po mokymų savanoriai vidutiniškai dirba 2-3 metus“, – sakė „Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis, kadaise pats įveikęs tą patį kelią.

Vidutinis savanorių amžius yra 20-25 metai, dažniausiai tai studentai, tačiau pastaruosius 5 metus vis dažniau dirbti neatlygintinai nori 30 metų perkopę žmonės.

„Tokių žmonių nėra labai daug, tačiau jeigu jie įsitraukia į mūsų veiklą, paprastai lieka ilgam. Tarkim, keletas savanorių pas mus dirba jau 10 metų, derindamos savanorystę su savo pagrindiniu darbu“, – kalbėjo P.Skruibis.

Jis pasidžiaugė, kad sunkmetis neužgniaužė labdaros idėjos.

Praėjusiais metais Jaunimo psichologinės paramos centras, prie kurio šliejasi ir „Jaunimo linija“, surinko 55 procentų daugiau aukų iš privačių asmenų, palyginti su 2008 metais.

Pernai gruodžio pradžioje darbo paieškos portale www.cv.lt įdiegta galimybė internetu susirasti savanoriškos veiklos.

Daugiausia tokios veiklos siūlymų – apie 60 proc. – iš organizacijų, besirūpinančių vaikais ir jaunimu.

Beveik penktadalis visų skelbimų kviečia nemokamai prižiūrėti beglobius gyvūnus.

Panašūs ir panorusiųjų tapti savanoriais troškimai. Daugelis jų anketose nurodo norintys dirbti su vaikais arba jaunimu.

Patrauklus ir darbas su beglobiais gyvūnais.

Portalo administratoriai spėja, kad tai galėjo paskatinti ir pastaruoju metu viešai nuskambėję žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai.

Kol kas menkai savanoriško darbo galimybių siūlo organizacijos, besirūpinančios benamiais ar buvusiais kaliniais, neseniai grįžusiais iš įkalinimo įstaigų.

Mažai kur įsitvirtinti turi galimybių ir tie, kurie žavisi aplinkosaugos idėjomis.

Savanorių organizacijos internete ieško ne tik žmonių fiziniam darbui, bet ir specialistų – tarkim, psichologo, programuotojo, vertėjų ar žmogiškųjų išteklių specialistų.

Daugiausia galimybių imtis savanoriškos veiklos Vilniuje – apie 70 proc. Tačiau įdomių savanoriškų darbų gali rasti ir Kauno, Panevėžio, Klaipėdos bei kitų Lietuvos miestų gyventojai.

Trys ketvirtadaliai (beveik 75 proc.) organizacijų norėtų, kad savanoriai prie jų prisidėtų ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui. Ketvirtadalis skelbimų kviečia išbandyti ir vienkartinius savanorystės projektus.

V.Ilgius džiaugėsi, kad Lietuvoje daugėja savanorių.

Nors daugiausia tarp jų – jauni žmonės, gausėja ir vyresniųjų gretos. Dažniausiai tai – per 40 metų išsilavinusios moterys.

Užauginusios vaikus ir nepatenkinančios saviraiškos poreikio darbe, kuriame užsidirba pragyvenimui, jos ieško naujų veiklos sričių.

* * *

* Savanoriškai veiklai per pastaruosius 12 mėnesių savo laiko ir idėjų Lietuvoje yra skyręs beveik kas antras šalies gyventojas.

* Bendrovės „TNS Gallup“ tyrimo duomenimis, beveik ketvirtadalis apklaustųjų norėtų savanoriškos veiklos, bet nežino, kur tai galėtų daryti.

* Šeši iš dešimties savanorių visuomenine veikla užsiima norėdami padėti kitiems ir prasmingai praleisti laiką, maždaug penktadalį tai daryti skatina noras rasti bendraminčių ir palaikyti idėjas, kurioms jie pritaria.

* Norinčius pradėti savanoriauti labiausiai domintų veikla, susijusi su aplinkos apsauga ar aplinkos tvarkymu, pagalba vaikams, jaunimui arba senyviems žmonėms, taip pat gyvūnų globa.

* Vakarų Europos šalyse savanorystė reikšmingai prisideda prie ekonomikos bei bendrojo vidaus produkto (BVP) kūrimo.

* Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje kasmet savanoriais dirba 23 mln. žmonių, o jų sukuriama ekonominė vertė vertinama daugiau nei 65 milijardais eurų per metus, arba beveik 8 proc. BVP.