Pasak jo, tai taip pat susiję su galimu Mažeikių įmonės pardavimu. Lietuvos ambasada Lenkijoje atsisakė ką nors komentuoti laikraščio žurnalistams.
„Lietuvos valstybinių bendrovių interesus ginantis protekcionizmas - pagrindinė priežastis, dėl kurios „Orlen Lietuva“ atsisakė ketinimų perimti kurio nors Baltijos uosto kontrolę, - sako „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Krystianas Pateris. - Valdininkų sprendimai iškraipo rinkos principus Lietuvoje, todėl svarstome galimybę imtis teisinių žingsnių Europos Komisijos lygiu“.
„Jei gausime tokį skundą, neabejotinai jį išsamiai apsvarstysime“, - pareiškė dienraščiui konkurencijos komisaro kadenciją baigiančioje Europos Komisijoje atstovas spaudai Jonathanas Toddas.
Mažeikių naftos perdirbimo įmonė yra nerentabili ir dėl gamybos kaštų. Pirma, nafta jai gabenama jūra. Jeigu būtų nutiestas maždaug 100 kilometrų ilgio vamzdynas iš Klaipėdos į Mažeikius - būtų pigiau. Bet lenkai mano, kad be terminalo kontrolės tai būtų rizikinga investicija.
Antra, „Lietuvos geležinkeliai“ 2008 metų rugsėjį išardė dalį bėgių, kuriais buvo galima gabenti degalus trumpesniu keliu iš Mažeikių į Latvijos uostus. Todėl tenka degalus vežti į Latvijos ir Estijos rinką per Rygą, užuot gabenus juos per Latvijos sienos perėją Rengėje - tai pailgina maršrutą nuo 166 iki 241 kilometro. Dokumentai, kuriuos pavyko gauti dienraščiui, rodo, kad dėl to mokestis už 1 tonos degalų pervežimą vietoj 44,2 zlotų sudaro 49,6 zloto (1 litas - 1,18 zloto).
„Orlen Lietuva“ taip pat susiduria su transportavimo į Klaipėdos terminalą, iš kurio kasmet eksportuoja 5 milijonus tonų degalų, sunkumais.
Mat „Lietuvos geležinkeliai“ atsisakė ketinimų remontuoti trumpesnę liniją ir siūlo naudotis 95 kilometrais ilgesne, taigi brangesne. O „Latvijos geležinkeliai“ negali teikti paslaugų šiame ruože, nes neturi atitinkamos licencijos. Rezultatai? „Orlen Lietuva“ logistikos išlaidos per metus yra 20-25 milijonais dolerių didesnės, įmonės rentabilumas vis mažėja, taip pat silpnėja pozicijos Latvijoje bei Estijoje, kur degalai iš Mažeikių įmonės yra brangesni.
„Ekspertai konstatavo, kad išardyti bėgiai buvo geresnės būklės nei kai kurių Lietuvos keleivinių linijų. „PKN Orlen“ taip pat siūlė bendradarbiauti juos remontuojant, svarstė galimybę padengti dalį remonto išlaidų. Bet Lietuva atmetė šiuos pasiūlymus, tad tegul problemą sprendžia ES“, - sakė laikraščiui informuotas šaltinis.
„PKN Orlen“ jau ne pirmus metus turi problemų su „Lietuvos geležinkeliais“. 2008 metais šie per teismą reikalavo, kad Mažeikių įmonė grąžintų 9 milijonus litų už jos produkcijos gabenimą. Koncernas turėjo teisę derėtis dėl tarifų, bet „Lietuvos geležinkeliai“ nutraukė sutartį. Teismas nustatė, kad teisus buvo Lenkijos koncernas.
Ekspertus Vilniuje nustebino „PKN Orlen“ planai - jie laukia oficialios pozicijos. Antradienį niekas nesiryžo komentuoti problemos. Neoficialiais duomenimis, byla gali būti sunki, kadangi EK, pavyzdžiui, norės patikrinti, ar „Lietuvos geležinkeliai“ specialiai išardė bėgius, kad daugiau uždirbtų.