Klaipėdos priekrantės žvejai nuostolių patyrė, kai nuo praėjusių metų rudens į jų žvejybos plotus Baltijos jūroje buvo pilamas iš uosto akvatorijos iškastas smėlis.
Lapkritį ir gruodį valant uosto dugną išsiurbtas smėlis buvo pilamas ne atviroje jūroje, o priekrantėje – Melnragėje ir Giruliuose.
Taip iškastu smėliu papildomi kasmet nuplaunami Klaipėdos paplūdimiai.
Nedirbo, bet žvejoti neleido
Nors dėl šaltų orų šių metų pradžioje valymo darbai uoste buvo nutraukti, draudimas žvejoti buvo atšauktas tik sausio 20 dieną.
Per šį laikotarpį Melnragės ir Girulių žvejybos rajonuose stintų negalėjo gaudyti septynios žvejų įmonės.
Pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką apskaičiuota, kad jos patyrė 239 tūkst. litų nuostolį.
„Beveik tris mėnesius pajamų negavusios įmonės neturi pinigų net darbuotojų „Sodros“ mokesčiams“, – teigė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Alfonsas Bargaila.
Tačiau nesutariama, kas žvejams mokės kompensacijas.
Gera valia mokėti nenori
Uosto valymo darbus užsako Susisiekimo ministerijai pavaldi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Tačiau ne atviroje jūroje, o priekrantėje smėlis buvo pilamas Aplinkos ministerijos iniciatyva.
Vykstant darbams žvejams žūklauti uždraudė Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos.
Sausio mėnesio viduryje susėdę šių trijų ministerijų viceministrai svarstė, kaip atlyginti žalą, tačiau išsiskirstė nieko nenutarę.
Klaipėdos uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas sakė, kad už Susisiekimo ministeriją yra pasiryžęs žvejams sumokėti trečdalį kompensacijos sumos – 80 tūkst. litų.
Tačiau prie šios iniciatyvos nenori prisidėti kitos ministerijos.
Jų atstovai teigia neturintys fondų, iš kurių būtų galima mokėti kompensaciją.
Lauks Vyriausybės nutarimo
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys paaiškino, kad jūrų uosto direkciją iš akvatorijos iškasamą gruntą pilti priekrantėje ir taip smėliu papildyti paplūdimius įpareigoja Aplinkos ministerijos parengtas ir 2005 metais priimtas Vyriausybės nutarimas.
„Sutarėme, kad reikia parengti šio nutarimo papildymo projektą, kuriame atskiru punktu kuriai nors ministerijai būtų įrašytas įpareigojimas tokiais atvejais žvejams atlyginti nuostolius“, – artimiausius planus dėstė L.Budrys.
Nutarimo papildymo projektą turi parengti Aplinkos ministerija.
Tačiau L.Budrys prognozuoja, kad šį darbą stabdys tas pats ginčas – ką įrašyti kaip mokėtoją: uostą valančią Susisiekimo ministerijos įmonę, smėlio pylimo vietą nurodančią Aplinkos ministeriją ar žvejų verslą kontroliuojančią Žemės ūkio ministeriją?
Tikimasi, jog galutiniu šio ginčo arbitru taps šalies premjeras Andrius Kubilius.
Tuo tarpu žvejai baiminasi, kad pažadėtų pinigų negaus mažiausiai iki vasaros.
* * *
Išmoka sumažėjo tris kartus
Dėl 2008 metų balandžio mėnesį Palangos paplūdimyje pilto smėlio žvejoti negalėjęs palangiškis Algimantas Žukauskas kompensacijos sulaukė tik pernai gruodį.
Pagal žvejų nuostolių apskaičiavimo metodiką, jam priklausė 11,7 tūkst. litų kompensacija.
Po ilgų ginčų, kas žvejui atlygins nuostolius, tai įpareigota padaryti Klaipėdos apskrities administracija prisiminė, kad ši metodika nėra įteisinta ministro įsakymu ir paskelbta „Valstybės žiniose“. Kai tai buvo padaryta, apskrities vadovai ėmė teigti, kad atgaline data metodika negalioja.
Pagal A.Žukausko ankstesniais metais sugautų žuvų kiekį apskrities valdininkai apskaičiavo, kad palangiškiui priklauso vos 700 litų. Vėliau ši suma padidėjo iki 2750 litų.
Galų gale sutarta žvejui išmokėti 4 tūkstančius litų.