„Mums reikia bandyti uždaryti tam tikrus skyrius, kurie dabartinio sunkmečio sąlygomis yra tam tikra našta. Turiu mintyje tam tikrus mūsų ambasadų skyrius, bet ne ambasadas“, - teigė A.Ažubalis žurnalistams Seime.
Kuriuos skyrius jis mano esant tikslinga uždaryti, A.Ažubalis neįvardina. Naujas užsienio reikalų ministras Seime iškilmingai prisiekė ketvirtadienį prieš pietus.
Naują Lietuvos diplomatijos vadovą pasveikino Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Seimo frakcijų atstovai. Prieš prisaikdinimo procedūrą Seimas atleido A.Ažubalį iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus teikimą, Audronių Ažubalį užsienio reikalų ministru paskyrė šių metų sausio 29 dienos dekretu. Be vadovo Užsienio reikalų ministerija (URM) liko sausio 26 dieną, kai prezidentė iš pareigų atleido atsistatydinimo prašymą įteikusį ministrą Vygaudą Ušacką.
A.Ažubalis teigia, kad Lietuvos santykiai su Rusija turi keistis į gera, tačiau, pasak jo, to siekti turi abi pusės.
„Manau, kad keistis į gera santykiai (Lietuvos su Rusija - ELTA) turi, tą turime daryti visi kartu. Iš kitos pusės, mes turime sulaukti adekvačių žingsnių iš Rusijos. (...) Lietuva visada siekė turėti gerus santykius, o kad dabar judama iš abiejų pusių, manau, yra sveikintina“, - teigė A.Ažubalis ketvirtadienį po priesaikos Seime.
Užsienio reikalų ministras sakė teigiamai vertinantis Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Rusijos premjero Vladimiro Putino susitikimą.
„Aš su prezidente nekalbėjau, kalbėjau su patarėju, kiek (apie pokalbį - ELTA) žinau, vertinu teigiamai. Kiek aš žinau, pokalbis vyko atviras, tiesus. Manau, svarbiausias dalykas politikoje kalbėti atvirai, aiškiai, be užuolankų“, - dėstė A.Ažubalis.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat teigė ketinantis inicijuoti okupacinės žalos atlyginimo klausimo sprendimą Vyriausybėje.
„Šis klausimas nėra tik ritualinis dalykas. (...) Turime kai ką nuveikti ir patys. Aš tą klausimą inicijuosiu Vyriausybėje“, - teigė A.Ažubalis. Kokius konkrečiai žingsnius ketina inicijuoti, jis neatsakė.
Naujasis diplomatijos vadovas taip pat pažadėjo, kad Lietuva nenusisuks nuo Ukrainos, Gruzijos, Baltarusijos.
„Labai keistai atrodytų Lietuva, jei nusisuktume nuo Ukrainos, Gruzijos, Baltarusijos, kai pati Europa, ne be mūsų pastangų, priėmė Rytų partnerystės planą ir programą“, - sakė A.Ažubalis.
Konstitucijoje nustatyta, kad, pradėdami eiti savo pareigas, ministrai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų.
Audronius Ažubalis Seimo nariu išrinktas 6-ojoje Šeškinės rinkimų apygardoje. Jį iškėlė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. A.Ažubalis gimė 1958 m. sausio 17 d. Vilniuje. 1976 m. baigė Vilniaus Antano Vienuolio vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą studijuoti žurnalistikos.
Už ryšius su Lietuvos Helsinkio grupės nariais 1977 m. buvo pašalintas iš universiteto. 1977-1979 m. tarnavo sovietinėje armijoje.
1982 m. jam buvo leista tęsti žurnalistikos studijas Vilniaus universitete neakivaizdiniu būdu.
Žurnalisto diplomą A.Ažubalis gavo 1989 m. 1990 m. studijavo politiką ir ekonomiką World Press instituto Makalesterio koledže (St. Paulas, Minesota, JAV).
1979-1988 m. dirbo Lietuvos valstybiniame leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos komitete, Lietuvos moksliniame metodiniame kultūros centre, Lietuvos valstybiniame televizijos ir radijo komitete, Lietuvos respublikinėje kino filmų nuomojimo kontoroje.
1989-1990 m. - Lietuvos Sąjūdžio savaitraščio „Atgimimas“ korespondentas. 1990-1992 m. - Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko atstovas spaudai.
1991-1993 m. - Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Informacijos ir analizės centro vedėjas.
1993 m. įkūrė pirmąjį Lietuvoje ryšių su visuomene konsultacinį centrą ir iki 1996 m. lapkričio jam vadovavo.
1996-2000 m. - VII Seimo narys, ėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas, buvo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.
2001-2004 m. - viešosios įstaigos „Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras“ prie Vyriausybės kanceliarijos generalinis direktorius.
2004-2008 m. - IX Seimo narys, dirbo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetuose, NATO reikalų komisijoje, vadovavo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupei.
Nuo 1998 m. - Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) (dabar - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) narys.
1998-2000 m. - Lietuvos ir Didžiosios Britanijos asociacijos „British chamber of Commerce“ prezidentas.
2001-2003 m. - Nacionalinės žurnalų leidėjų asociacijos prezidentas.
1999 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 2003 m. - Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO atminimo ženklu, 2007 m. - Ukrainos Respublikos 3-iojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus“.