„Mes matome aiškią ūkinę problemą. Jei „Mažeikių nafta“ pradės žymiai efektyviau dirbti, mokėti daugiau mokesčių į šalies biudžetą, o per Būtingės terminalą bus galima eksportuoti žalią naftą, nuo to Lietuvos ekonomika tik pagerės. (...) Duok Dieve, kad pagaliau ūkiniai santykiai atsiribotų nuo ekonominio landsbergizmo, kuriuo yra labai smarkiai užsikrėtusi dalis mūsų visuomenės“, - sakė V.P.Andriukaitis.
Jo nuomone, Lietuva „labai daug prarado, kad taip kvailai sprendė Mažeikių naftos problemas“. „Jeigu šiandien būtų buvę, kad dalį akcijų būtų valdžiusios ES bendrovės, dalį Rusijos bendrovės ir dalis akcijų būtų Lietuvos rankose, tai Mažeikių nafta dirbtų, o per Būtingės terminalą vyktų žalios Rusijos naftos eksportas - 10 mln. tonų į ES ir likusį pasaulį, ir Lietuvos biudžetas šiandien nebūtų tokio tragiško lygio, žmonių pragyvenimo lygis nebūtų tokios būklės, kokioje atsidūrėme mes“, - sakė V.P.Andriukaitis.
Savo ruožtu J.Karosas teigė manantis, kad Rusijai perėmus bendrovę neilgai trukus atgytų „Družbos“ naftotiekis. Socialdemokratas pripažino, kad, nepaisant ekonominės naudos, toks sandoris saugumo požiūrių turėtų tam tikrų „niuansų“.
„Bet ką mes esame padarę praktiškai - elektra iš esmės iš Rusijos, nafta - iš Rusijos. Kol kas ypatingai niekur nepabėgome, ir jaučiu, kad ilgai nepabėgsime dėl to, kad Rusija turi išteklius, o mes jų neturime. Rusija yra arčiau nei tolimos valstybės“, - dėstė J.Karosas.
Anot jo, šiandieniniame pasaulyje ūkiniai ryšiai yra svarbesni už „gryną“ politiką.
„Manau, kad pasaulis tampa vis labiau civilizuotas, ir dėl to šie ūkiniai ryšiai vis labiau apnarplioja visą pasaulį. Kinai perka Amerikos įmones, Amerika - įmones komunistinėje Kinijoje ir nesibijo, kad kinai užpuls Ameriką“, - teigė J.Karosas.
Apie tai, kad vyksta derybos tarp lenkų bendrovės „PKN Orlen“ ir Rusijos dėl „Orlen Lietuva“ (buvusios „Mažeikių naftos“) pardavimo Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei per susitikimą Helsinkyje patvirtino Rusijos Premjeras Vladimiras Putinas. „PKN Orlen“ tai neigia.
J.Karosas teigė abejojantis, ar tokio rango žmogus kaip Rusijos Premjeras dėstytų gandus. Savo ruožtu naujasis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis penktadienį spaudos konferencijos metu teigė neatmetantis galimybės, kad tokiais pareiškimais V.Putinas „zondavo“ situaciją.
„Aš nesiimu nieko tvirtinti, ar ten kažkas melavo ar nemelavo. O
gal zondavo, aš taip galiu pasakyti“, - penktadienį žurnalistams
sakė A.Ažubalis.
Tačiau jis pabrėžė, kad lenkais reikia pasitikėti.
„Manau, kad mes turime pasitikėti savo strateginiais partneriais
lenkais. Manau, tos kalbos apie tai, kad lenkų kompanija derasi su
kažkuo dėl pardavimo Lietuvoje. vyksta dveji metai, jeigu neklystu,
ir visą laiką ši kompanija tuos gandus nuosekliai paneiginėjo.
Taip kad nematau prasmės leistis į visokias spekuliacijas“, -
kalbėjo ministras.
Jis sakė manantis, kad Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“,
priėmę sprendimą dėl jų valdomo naftos komplekso Lietuvoje
pardavimo, apie tai laiku praneš Lietuvai.
„Aš tuo tikiu, nes lenkai yra mūsų strateginiai partneriai ir
ne vieną kartą mes sprendėme įvairius klausimus, savalaikiai
informuodami vieni kitus“, - dėstė A.Ažubalis.
„PKN Orlen“ ir V.Putino atstovas ketvirtadienį paneigė, kad
deramasi dėl „Orlen Lietuvos“ pardavimo.
Seimo pirmininkė I.Degutienė pažymėjo, kad Lietuva yra suinteresuota,
kad "PKN Orlen" liktų mūsų šalyje ir šios bendrovės valdoma "Orlen
Lietuva" dirbtų sėkmingai ir pelningai.
"Daugelį problemų galima
išspręsti gana lengvai, tačiau kai kurie esminiai klausimai turi būti
išnagrinėti atidžiau ir išsamiau", - sakė I.Degutienė.
Seimo
pirmininkė pažymėjo, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste kalbos
apie "Klaipėdos naftos" pardavimą negali būti, nes ši įmonė - tai
strateginę reikšmę Lietuvos saugumui turinti įmonė.
"Siūlysiu
prezidentei Daliai Grybauskaitei šį ir kitus energetinio Lietuvos
saugumo klausimus įtraukti į Valstybės gynimo tarybos darbotvarkę bei
juos apsvarstyti plačiau", - sakė I.Degutienė.
Parlamento vadovė
pažymėjo, kad Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybės turėtų bendrai siekti,
kad Europos Komisija derybose su Rusija aktyviau keltų klausimą dėl
naftos tiekimo vamzdynais atnaujinimo į Lietuvą.
"Orlen Lietuva"
iniciatyva surengtame susitikime taip pat dalyvavo bendrovės
generalinio direktoriaus pavaduotojai Jaroslawas Szalinski ir Danielia
Krelovska.