„Pietų Suomijos regioninė valstybinė administracinė agentūra
davė leidimą pradėti darbus iki sprendimo, kuris netrukus turi
įsigalioti“, - sakoma valdžios pranešime.
„Šį dujotiekį sudarys du vamzdynai, kurių (ilgis) Suomijos
išskirtinėje ekonominėje zonoje bus 375 kilometrai“, - sakoma
agentūros pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad kompanijai buvo
„leista pradėti darbus prieš įsigaliojant šiam sprendimui“.
Suomija - paskutinė šalis, kurios leidimo reikėjo bendrovei
„Gazprom“, kad būtų galima pradėti tiesti „Nord Stream“. Jis bus
vienas Rusijos dujų tiekimo į Europą, apeinant Ukrainą ir
Baltarusiją, diversifikavimo maršrutų.
Leidime nurodytos kelios sąlygos, kurios turi būti vykdomos
atliekant darbus, pranešė žurnalistams vietos savivaldybės
aplinkosaugos departamento patarėjas Mika Seppala.
Pasak jo, tiesiant vamzdžius jūros dugne draudžiama naudoti
įrenginius su inkarais, kurių vėliau bus neįmanoma iškelti.
Be to, siekiant atlyginti žalą žuvininkystės pramonei,
nustatytas specialus mokestis vieneriems metams. „Nord Stream“ jau
sudarė kelis susitarimus su pramoninės žūklės žvejais dėl
sąnaudų atlyginimo vamzdžių tiesimo laikotarpiu.
Taip pat numatomos kelios dujotiekio tiesimo eigos kontrolės
priemonės.
M.Seppala pridūrė, kad leidimas gali būti apskųstas teisme per
30 dienų, bet statybai tai neturės įtakos.
Suomijos vyriausybė davė sutikimą ties dujotiekį 2009 metų
lapkrityje, bet kad būtų galima gauti galutinį sprendimą, reikėjo
dar vietinės Pietų Suomijos savivaldybės departamento sutikimo.
Suomija buvo paskutinė suderinimų su šalimis, kurių
ekonominiais vandenimis jūroje turi eiti dujotiekis „Nord Stream“,
grandis. Savo leidimus jau davė Vokietija, Švedija, Danija ir
Rusija.
Anksčiau Suomijos ministras pirmininkas Matti Vanhanenas po susitikimo su Rusijos ministru pirmininku Vladimiru
Putinu pareiškė, kad Helsinkis priims galutinį sprendimą dėl
dujotiekio „Šiaurės srautas“ tiesimo artimiausiomis dienomis.
M.Vanhanenas paaiškino, kad sprendimą priims valdžios
institucijos, atsakingos už aplinkosaugą, ir vyriausybė nedaro
poveikio jo priėmimui.
„Tai ne vyriausybės sprendimas, tai licencijas išduodančių
valdžios institucijų sprendimas. Vyriausybė šio sprendimo turinio
nežino“, - sakė jis.
Europos Sąjunga (ES) 2000 metais šio dujotiekio statybą
pripažino „bendrojo intereso projektu“, tačiau nuo to laiko šiame
regione vyko įnirtingi debatai, daugiausiai dėl saugumo problemų ir
galimo poveikio pažeidžiamai Baltijos jūros ekosistemai.
Aplinkosaugininkai ir kai kurie vyriausybių pareigūnai
būgštauja, kad tiesiant šį dujotiekį Baltijos jūroje, kuri yra
viena iš labiausiai užterštų pasaulyje, gali pasklisti dugne
susikaupusios nuodingos medžiagos ir nuskandintos cheminių ginklų
atsargos.
Trečiadienį vykusiame devynių Baltijos jūros regiono šalių
lyderių susitikime Rusijos premjeras Vladimiras Putinas atmetė
nuogąstavimus dėl galimo neigiamo poveikio aplinkai ir pareiškė,
kad jį stebina „emocinga reakcija“ į „Nord Stream“ projektą.
Pasak jo, jog „Nord Stream AG“ išleido daugiau nei 100 mln. eurų
(345 mln. litų) šio projekto poveikio aplinkai įvertinimui, ir ta
studija buvo didžiausia iš atliktų Baltijos jūros regione.
„Esame įsitikinę, kad „Nord Stream“ vamzdynas bus visiškai
saugus ir patikimas, taip pat geras gamtinių dujų tiekėjas Europai,
o mūsų (regionas) dėl jo taps stabilesnis“, - V.Putinas sakė
Helsinkyje vykusiame susitikime dėl Baltijos jūros regiono aplinkos
apsaugos, į kurį buvo susirinkę apie 500 dalyvių.
Vis dėlto kai kurie ekspertai teigia, kad dujotiekio tiesimas
brangiai kainuos užsakovams, kurie taip pat patiria kuro paklausos
sumažėjimą dėl ekonomikos nuosmukio.
Dujotiekis „Nord Stream“ („Šiaurės srautas“) turi sujungti
Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos
pakrante netoli Greifsvaldo. Jo ilgis - 1,2 tūkst. kilometrų.
Pirmajame etape numatoma nutiesti dujotiekį, kurio pralaidumas
bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus. Jį numatoma atiduoti
naudoti 2011 metais. Nutiesus antrąją atšaką, dujotiekio
pralaidumas pasieks 55 mlrd. kubinių metrų per metus.
„Gazprom“ turi 51 proc. „Nord Stream AG“ kapitalo,
„BASF/Wintershall“ ir „E.ON Ruhrgas“ turi po lygias 20 proc. dalis, o
„N.V. Nederlandse Gasunieb“ dalį sudaro 9 procentus. Vedamos derybos
dėl Prancūzijos „GDF Suez“ dalyvavimo projekte.
V.Putinas: "Tiesti „Nord Stream“ bus pradėta 2010 metų balandyje, o tiekti dujas - 2011 metų rugsėjį"
Tiesti 1 223 kilometrų
ilgio Rusijos ir Vokietijos dujotiekį Baltijos jūroje bus pradėta
šių metų balandyje, pareiškė Rusijos ministras pirmininkas
Vladimiras Putinas ketvirtadienio vakarą susitikime su Nyderlandų
bendrovės „Gasunie“ -“Nord Stream AG“ akcininkės - valdybos
pirmininku Marceliu Krameriu.
„Mes pradedame baigiamąjį šio projekto įgyvendinimo darbų
etapą“, - pareiškė jis.
„Balandyje prasidės dujotiekio tiesimo jūra darbai. Ir jau po
metų - 2011 metų gegužę - darbas turi būti visiškai užbaigtas
ir jūros ruože, ir antžeminiame ruože Vokietijoje ir Rusijos
Federacijoje. Kitų metų vasarą numatoma paleisti dujas sistemai
išbandyti. Ir jau rugsėjyje turi eiti dujos“, - informavo Rusijos
premjeras.
V.Putinas pažymėjo, kad „Gasunie“ turi didelį patyrimą kaip
naudoti dujotiekių sistemas, taip pat ir jūrose“.
„Turime susitarimą, kaip bendradarbiausime su jumis skirstydami
dujas galutiniams vartotojams Europoje. Naudosimės jūsų
galimybėmis imti dujas iš dujų saugyklų, kai bus didžiausi
krūviai žiemos laikotarpiu“, - sakė jis.
Savo ruožtu M.Krameris patikino, kad jo bendrovė džiaugiasi
užsimezgančia partneryste ir „pasirengusi bet kuriuo įmanomu
indėliu prisidėti prie tolesnės sėkmingos šio projekto
plėtotės“.
Jis pritarė V.Putino neseniai per vizitą į Helsinkį pasakytam
teiginiui, kad svarbu užtikrinti energetikos išteklių tiekimą į
Europos šalis ir kad būtų galima ne tik užtikrinti tiekimų
saugumą, bet taip pat ir ekologijos saugumą.
„Mes pritariame šiam požiūriui. Be to, yra labai svarbu, kad
mes turime imtis praktinių priemonių tarptautiniam bendradarbiavimui
užtikrinti ir bendrovių lygiu, ir valstybių lygiu, siekdami šių
tikslų“, - sakė „Gasunie“ vadovas.
M.Krameris pridūrė: „Žinoma, „Nord Stream“ čia yra labai
svarbus žingsnis, bet jis neturi būti vienintelis, siekiant ir
tiekėjų, ir klientų, energetikos išteklių vartotojų interesų.
Mums padarė didelį įspūdį tie žingsniai, kuriuos jūs žengiate
plėtodami šį procesą, konkrečiai - įgyvendinami „Pietų
srautą“.
Susitikime dalyvavo bendrovės „Gazprom“ vadovas Aleksejus
Mileris.