Kiekvieną žiemą šilumos tiekėjų civiliniai ieškiniai už šilumą laiku nesusimokantiems vartotojams užplūsta šalies teismus.
Bet po neįprastai šalto gruodžio ir sausio mėnesio šilumininkai prognozuoja, kad skolininkų skaičius ir nesumokamos sumos už tiekiamą šilumą gali išaugti net iki 30 procentų.
Kas mėnesį – 20 ieškinių
Nedaug nuolatinių gyventojų turinčios Palangos apylinkės teismas pastaruoju metu kiekvieną mėnesį iš šilumą tiekiančios „Litesko“ įmonės gauna apie 20 ieškinių.
Bendra kas mėnesį iš vartotojų išieškoma skolų suma vidutiniškai siekia beveik 15 tūkstančių litų.
Spėjama, kad pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui, už žiemos mėnesius įsiskolinusių gyventojų ir įmonių skaičius kurorte gali padvigubėti.
„Kai gaudavome 300-400 litų sąskaitas, dar stengdavomės susimokėti iš paskutiniųjų.
Bet dabar, kai sąskaitos už buto šildymą per sausio mėnesį pasiekė 700-800 litų, nusvyra rankos, nes tiek pinigų mes net neturime“, – guodėsi daugiabučiuose namuose gyvenantys Palangos pensininkai.
Už šilumą nebeišgalinčių susimokėti vartotojų pagausėjo ir Kretingos rajone, kuriame šilumą tiekia savivaldybei priklausanti įmonė. Šiuo metu Kretingos šilumos vartotojai skolingi 737,8 tūkst. litų.
Sąskaitos kelia siaubą
Pastarosiomis dienomis daugelis Lazdijų miesto daugiabučių gyventojų patyrė šoką. Jį sukėlė gautos sąskaitos už šildymą ir karštą vandenį.
„Sėdėdama šiltame bute speiguotomis sausio dienomis nekart pagalvojau, kad teks sumokėti brangiau nei už gruodį. Tačiau net negalėjau įsivaizduoti tokių skaičių, kokius išvydau sąskaitoje“, – tvirtino lazdijiškė Danguolė Barauskienė.
Už 65 kvadratinių metrų trijų kambarių buto šildymą gruodį lazdijiškė sumokėjo 216 litų, o už sausį jai teks pakloti 546 litus. Vieno kvadratinio metro šildymo kaina padidėjo 3,30 lito – iki 8,30 lito.
Viesiejuose už panašaus dydžio buto šildymą kai kurių namų gyventojai turės sumokėti ir daugiau kaip 700 litų.
Butų niekas neperka
Lazdijų seniūnė Vaida Gardziauskienė irgi jau sulaukė gyventojų, pasipiktinusių nežmoniškomis sąskaitomis, skundų. Ji mano, jog netrukus daugės gyventojų, prašančių kompensacijų už šildymą.
„Gal jau kas antram prireiks. O kas bus su skolininkais? Tokių nemažai. Kai kurie „Lazdijų šilumai“ skolingi ir daugiau kaip po dešimt tūkstančių litų“, – teigė seniūnė.
„Lazdijų šilumos“ direktorius Virgaudas Šerėnas patikslino: vien beviltiškomis laikomų skolų šio nedidelio miesto gyventojai turi sukaupę apie 160-170 tūkstančių litų.
„Daugiausia tokių skolininkų gyvena dviejuose Lazdijų ir Veisiejų bendrabučiuose. Bandome skolas išsiieškoti teismuose.
Tenka pardavinėti skolininkų butus varžytynėse, bet niekas neperka“, – sakė „Lazdijų šilumos“ vadovas.
Ėmė atidžiau stebėti
Pasak „Vilniaus energijos“ komercijos direktoriaus Rimanto Germano, skolų kupra pastaraisiais mėnesiais kol kas nedidėja. Tačiau dar neaišku, kaip vilniečiams seksis apmokėti milžiniškas sąskaitas už sausį patiektą šilumą.
„2002-aisiais vartotojai buvo skolingi apie 120 mln. litų. Tuomet tarifas buvo perpus mažesnis, ūkio padėtis irgi kitokia.
Tuo tarpu dabar skolos siekia apie 57 milijonus litų. Palyginti su praėjusių metų pabaiga, jos netgi sumažėjo“, – pasakojo sostinės bendrovės vienas vadovų.
R.Germanas pripažino: sunkmečiu skolininkai – tiek gyventojai, tiek finansinių bėdų galinčios turėti įmonės – stebimos gerokai akyliau nei anksčiau.
Kai kurie net nesikalba
Pasak R.Germano, tiksliai nustatyti, kada reikia imtis veiksmų prieš skolininkus, padeda ir formulės, kuriose surašomi skolų dydžiai bei pradelstas mokėjimo laikotarpis.
„Raudona lemputė užsidega nebūtinai po mėnesio ar dviejų nuo mokėjimo datos. Pavojus, kad klientas piktybiškai nemoka, gali kilti ir vėliau.
Tokiais atvejais paprastai siunčiame vadybininką, kuris kalbasi su žmonėmis, įtikinėja ir panašiai“, – pasakojo „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius.
Anot jo, dažniausiai su prasiskolinusiais žmonėmis pavyksta susitarti. Bet kai kurie net nesileidžia į kalbas. „Tuomet vienintelis kelias – į teismą“, – kalbėjo R.Germanas.
* * *
Šilumą name reikia saugoti
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas:
„Kol anksčiau mokestis už šilumą atskiruose namuose būdavo daugmaž vienodas, o sąskaitos – ne itin didelės, gyventojai mažai kreipė dėmesį į raginimus susirūpinti namų sandarumu.
Ši žiema atvėrė akis ir visiems tapo aišku, koks didžiulis finansinis skirtumas yra gyventi renovuotame arba moderniame naujos statybos name ir senos statybos sukiužusiame būste.
Pavyzdžiui, Druskininkuose visiems namams centralizuotą šilumą tiekia tas pats tiekėjas ir už tą pačią kainą.
Šilumą taupančiame name sąlyginio 60 kvadratinių metrų ploto bute gyvenantis asmuo už sausio mėnesį sumokės 201 litą. Kitame, senos statybos nerenovuotame name tokio paties ploto buto savininkas už jam patiektą šilumą sulauks 1058 litų sąskaitos.“
* * *
Skolingas – kas šeštas
* 2008 metų Lietuvos vartotojų skolos už šilumos energiją siekė apie 134 milijonus litų. 2007 metais vartotojų skola buvo apie 10 mln. litų mažesnė.
* Už šilumos energiją yra skolingi 16 procentų visų vartotojų. Jų skolos sudaro apie 10 procentų visos centralizuotai tiekiamos šilumos ūkio metų apyvartos, kuri siekia apie pusantro milijardo litų.
* Šiuo metu Lietuvoje yra vos 4,6 procento naujos statybos šilumą taupančių modernių daugiabučių namų.
* 17,3 proc. daugiabučių namų yra renovuoti ir šiluma juose vartojama patenkinamai. 55,7 proc. daugiabučių namų yra pasenę, pasižymi prasta šilumos energijos izoliacija.
* Beveik ketvirtadalyje – 22,4 proc. Lietuvos daugiabučių namų šilumos energija švaistoma katastrofiškai.