Tokia mokestinė prievolė gali atsirasti didelei daliai dirbančių asmenų dėl praėjusiais metais įsigaliojusios painios neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarkos.
Praėjusiais metais dirbantys asmenys, kurių bendros pajamos per mėnesį neviršijo 3150 litų, galėjo pasirinkti - taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) skaičiuojant gyventojų pajamų mokestį nuo darbo užmokesčio ir kitų pajamų arba ne.
Savo pasirinkimą dėl NPD taikymo bei informaciją apie kitas gautas pajamas darbuotojai turėjo nurodyti įmonės buhalterijai, kad būtų teisingai apskaičiuotas NPD. Tačiau gyventojai, kurie numatė, kad jų pajamos per mėnesį viršys 3150 litų sumą, pasirinkimo neturėjo, ir NPD nebuvo taikomas apskaičiuojant pajamų mokestį nuo jų darbo užmokesčio.
Painiavos į pajamų mokesčio apskaičiavimą, taigi ir pajamų deklaravimą, įvėlė tai, kad NPD nėra pastovus dydis - jis kinta ir apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę, priklausomai nuo dirbančio asmens per mėnesį gauto darbo užmokesčio ir kitų pajamų, tarp jų ir nedarbingumo ar kitų pašalpų iš „Sodros“.
„Neapmokestinamojo pajamų dydžio apskaičiavimo tvarkos pasikeitimai ne tik apkrovė buhalterius papildomu darbu, bet ir sukūrė didelę klaidų tikimybę. Įmonės buhalterija paprasčiausiai gali nežinoti visų pajamų, kurias per mėnesį darbuotojas yra gavęs, pavyzdžiui, pajamų iš nuomos, turto pardavimo, autorinių atlyginimų ir pan., tad atsiranda galimybė neteisingai paskaičiuoti NPD ir mokėtiną pajamų mokestį.
Taigi pajamas deklaruojantiems asmenims gali tekti ne susigrąžinti pajamų mokesčio permoką, kaip jie tikisi, o atvirkščiai - atsiras prievolė sumokėti nepriemoką į biudžetą“, - sako apskaitos, audito ir mokesčių paslaugų bendrovės „Provisus“ vadovė Elena Jankevičienė.
Kovo pradžioje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau bus parengusi preliminarias gyventojų pajamų deklaracijas. Pajamas deklaruojantys asmenys turės peržiūrėti ir patvirtinti arba pakoreguoti.
Jeigu gyventojai pernai gavo ne tik darbo užmokestį, bet ir kitų pajamų, pavyzdžiui, „Sodros“ išmokų, nuomos, autorinių atlyginimų ar kt., pajamų mokestis dėl NPD taikymo gali būti VMI perskaičiuotas ir gyventojams nurodyta sumokėti skirtumą - mokestinę nepriemoką. Mokėtina suma gali būti nuo keliolikos iki 846 litų.
Jei darbuotojas savo darbdavio buhalteriams buvo nurodęs netaikyti NPD, numatydamas, kad gaus daugiau kaip 3150 litų per mėnesį pajamų, tačiau faktiškai gautos pajamos buvo mažesnės, VMI grąžins skirtumą - mokestinę permoką.
Gyventojams, kurie dirbo ne visus metus, NPD gali būti pritaikytas už visus 12 mėnesių, todėl jiems VMI turėtų grąžinti pajamų mokesčio permoką. Tačiau jei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, t.y. ne mažiau kaip 72 Lt per mėnesį, nebuvo mokamos už visus metus, atsiras prievolė sumokėti PSD nepriemoką.