Tuo tarpu dėl jau apkarpyto darbo užmokesčio šalyje kilo dar
vienas streikas.
Europos Sąjungos (ES) šalių susitikime Vokietijos, Austrijos ir
Švedijos finansų ministrai labiausiai spaudė Graikiją imtis
papildomų priemonių spręsti savo skolų krizę.
Vokietijos finansų viceministras paragino Atėnus pasekti Airijos
ir Latvijos, kurios ėmėsi žingsnių smarkiai sumažinti išlaidas
ir apkarpyti darbo užmokestį, pavyzdžiu.
„Aiškiai pasakėme, kad dabar kamuoliukas Graikijos pusėje, -
sakė Joergas Asmussenas. - Reikia papildomų
Graikijos priemonių“.
Šis pasisakymas ir po susitikimo ministrų paskelbtas
pareiškimas aiškiai rodo, kad pasibaigus jų skirtam 30 dienų
laikotarpiui, per kurį Graikija turi parengti ir pradėti
įgyvendinti papildomų taupymo priemonių planą, Atėnų kokiu
atveju bus reikalaujama dar apkarpyti biudžetą arba didinti
mokesčius, o galbūt imtis abiejų šių priemonių.
Per vienuolika euro zonos gyvavimo metų Graikija yra pirmoji
valstybė, paprašiusi politinio pažado suteikti paramą.
Tarptautinėms rinkoms nerimaujant dėl Atėnų problemų, euro vertė
smuko ir sumažėjo obligacijų pelningumas, todėl aptarnauti skolą
tapo dar sudėtingiau.
Ministrai nieko neužsiminė apie konkrečias pagalbos priemones
ar paramą. Jie tik spaudė Graikiją imtis papildomų veiksmų,
mainais pažadėję ją paremti, jei padėtis taps visiškai
nekontroliuojama. Tą patį Atėnams praėjusį ketvirtadienį
pažadėjo ES šalių lyderiai.
„Spaudimas Graikijai iki kovo 16-osios apsvarstyti tolesnes
priemones akivaizdžiai padidėjo“, - sakė Austrijos finansų
ministras Josefas Proellis ir pridūrė, jog kol kas
nesutarta dėl jokių paramos priemonių.
Paklaustas, kas nutiks, jei ateinančiomis savaitėmis Atėnams
sunkiai seksis surinkti pinigus, J.Proellis sakė, jog nors visų
pirma šią problemą privalo spręsti pati Graikija,t Europos šalys
nepalieka jos vienos.
„Vokietija, Prancūzija ir kitos šalys - (būtų) grupė
valstybių, galinčių duoti pinigų Graikijai, kad būtų
stabilizuota ši šalis, o taip pat ir euro zona“, - sakė ministras
„Reuters“ televizijai. - Tačiau tokia diskusija dar nevyksta“.
ES finansų ministrai nurodė Graikijai iki kovo 16 dienos imtis
efektyvių taupymo priemonių. Tuomet jie įvertins padėtį ir priims
sprendimą dėl tolesnių veiksmų. Gegužės viduryje Atėnai vėl
pristatys ataskaitą ir po to turės tai daryti kas tris mėnesius.
Vokietijos finansų viceministras J.Asmussenas ir kiti pareigūnai
užsiminė, kad siekiant padėti Graikijai susidoroti su skolų krize
gali būti prašoma ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) patarimo, bet
ne jo pinigų.
ES ekonominės ir pinigų politikos komisaras Olli Rehnas pranešė, kad ekspertai iš Europos Komisijos, TVF ir Europos
centrinio banko artimiausiomis dienomis atvyks į Atėnus patikrinti,
kaip vykdomos priemonės, apie kurias skelbta anksčiau.
Vašingtone Baltųjų rūmų atstovas spaudai Robertas Gibbsas
(Robertas Gibsas) sakė, kad Jungtinės Valstijos neabejoja, jog
Europos Sąjunga pajėgi pati suvaldyti situaciją, tačiau neatsakė
į klausimą, ar prezidentas Barackas Obama
patenkintas tais žingsniais, kurių iki šiol ėmėsi europiečiai.
Graikijos finansų ministras Georgas Papakonstantinas, kuris pirmadienį sakė, kad jo vyriausybei reikės
daugiau nei vienos dienos „pasukti Titaniką“, pareiškė, kad jo
šalis galbūt buvo lengvas taikinys, bet pažadas padėti turėtų
pasitarnauti kaip atgrasinimo priemonė.
„Šiandien - Graikija, rytoj gali būti kita šalis“, - sakė jis.
Liuksemburgo premjeras ir finansų ministras Jeanas-Claude'as
Junckeras taip pat išreiškė nusivylimą
rinkomis, kur vyriausybės kol kas sėkmingai ėmėsi skolų
refinansavimo reguliariai išleidžiant obligacijas.
„Mums nederėtų sutikti būti finansų rinkų taikiniais, - sakė
J.-C.Junckeras. - Man nerimą kelią toks iracionalus finansų rinkių
elgesys“.
Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad „kamuoliukas yra Graikijos
pusėje“. Tai sakoma yra po finansų ministrų susitikimo Briuselyje
paskelbtame oficialiame pareiškime.
Tuo tarpu Atėnuose šalies muitinės pareigūnai pradėjo trijų
dienų streiką, protestuodami dėl jų pajamų apkarpymo.
Graikija padidino mokesčius už kurą, apkarpė valstybės
tarnautojų darbo užmokestį ir ėmėsi pensijų reformų, siekdama
įgyvendinti pažadą valdžios sektoriaus biudžeto deficitą, kuris
pernai siekė 12,7 proc. BVP, šiais metais sumažinti iki 8,7 proc.,
o 2012 metais - iki mažiau nei 3 proc. BVP.
Graikijai taip pat teks pridėti nemažai pastangų, kad
susigrąžintų patikimumą, kuri ji prarado paaiškėjus, kad šalis
daug metų teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo
biudžetą, kurią Švedijos finansų ministras Andersas Borgas
pavadino „iš esmės apgaulinga“.
„To, ką matėme iki šiol, nepakanka. Mum reikia daugiau
žingsnių, kai kalbame apie mokesčius... ir išlaidas, jei jie nori
sukurti pasitikėjimą rinkoje“, - antradienį sakė A.Borgas.