Vilniaus gyvenamajame komplekse „Sluškų slėnis“ langus dėjusi „Doleta“ jau buvo besusitarianti su užsakove – bendrove „Statybų linija“ dėl atsiskaitymo.
Bet tada „Statybų linijai“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Tad įmonė pirmiausia turės atsiskaityti su kreditoriais, kurių naudai yra įkeistas nekilnojamasis turtas. Tuo tarpu rangovai turės palūkėti.
„Sluškų slėnio“ statybą finansuoja SEB bankas.
Įmonę tempia žemyn
Pinigų nesulaukianti „Doleta“ net svarsto galimybę iš jau iškilusio pastato išsilupti sau priklausančius langus. Tačiau toks užmojis nepatiktų bankininkams ir, žinoma, statytojams.
Bendrovės „Vilniaus Doleta“ vadovas Arnas Dilkevičius atviras: tokių pastatų, kuriuose savo sąlygas diktuoja bankai, jo įmonės sąrašuose – ne vienas.
Taip įstrigę keli milijonai litų, kuriuos turėjo pervesti užsakovai. Vien iš „Statybų linijos“ beveik metus „Doleta“ nesulaukia 800 tūkst. litų skolos. „Mums šie pinigai gyvybiškai reikalingi“, – kalbėjo A.Dilkevičius.
Gali priversti bankrutuoti
„Doletos“ interesams atstovaujantis advokatas Ignas Dargužas teigia, kad į panašų liūną įklimpusių įmonių Lietuvoje yra šimtai. Jis įsitikinęs, kad SEB, „Statybų linijai“ suteikdamas kreditą, o vėliau jį nutraukdamas, finansinę naštą perkėlė ant šios įmonės subrangovų pečių.
„Taip statyba faktiškai finansuojama subrangovų ir pardavėjų pinigais. Subrangovai ir tiekėjai, dirbę su restruktūrizuojamomis įmonėmis, jau yra sumokėję mokesčius valstybei ir darbo užmokestį savo darbuotojams. Todėl restruktūrizavimo bylos skolininkui iškėlimas yra itin dažna subrangovų bankroto priežastis.
Juk reta statybos įmonė gali tęsti veiklą negaudama pinigų iš užsakovų“, – teigė I.Dargužas.
Derybos baigėsi nesėkmingai
„Statybų linija“ įmonei „Doleta“ siūlė susidariusią skolą padengti nekilnojamuoju turtu. Tačiau derybos dėl tokio skolos padengimo būdo nutrūko dėl skolininkui iškeltos restruktūrizavimo bylos.
Anot „Vilniaus Doletos“ vadovo A.Dilkevičiaus, siūlymų bankrutuoti ir taip išspręsti susidariusią problemą sulaukė ir jų įmonė.
Tai langų statytojai esą išgirdo ir iš banko atstovų.
„Buvome šokiruoti. Noriu tikėti, kad tokie pasakymai tėra banko atstovų kompetencijos spragos, o ne bendroji banko politika“, – teigė A.Dilkevičius.
Tikina, kad būtų išsikapstę
„Statybų linijos“ vadovo Aleksandro Tverskojaus teigimu, būtinybė restruktūrizuoti jo įmonę iškilo dėl krizės ir SEB veiksmų.
Bankui nepatiko, kad 2008-2009 metais „Statybų linija“ butus pardavinėjo per pigiai – tuomet pinigų nebūtų pakakę kreditui padengti.
Tačiau A.Tverskojus įsitikinęs, kad „Statybų linija“ buvo pajėgi išsikapstyti pati. Juolab per pastaruosius mėnesius pavyko parduoti kelis butus.
„Atsiskaitysime su SEB, iš karto atsiskaitysime ir su „Doleta“, – tikino A.Tverskojus.
* * *
Įmonėms siūlo tartis tarpusavyje
Nikita Ananjevas
SEB banko Specialaus kreditų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas
„Jeigu bendrovė patiria sunkumų vykdyti savo įsipareigojimus bankui, tuomet bankas sprendžia dėl tolesnių veiksmų, galinčių užtikrinti paskolos susigrąžinimą.
Tai gali būti ir įmonės restruktūrizavimas arba bankrotas. Šiuo atveju pasirinktas restruktūrizavimas.
Tai reiškia, kad „Statybų linija“ ir toliau gali vykdyti savo veiklą. Kreditoriai suteikė bendrovei finansavimą užbaigti pradėtas statybas, parduoti pastatytus butus ir taip sugrąžinti skolas kreditoriams bei rangovams.
Jeigu bendrovė yra restruktūrizuojama, įstatymuose ir kituose teisės aktuose aiškiai numatyta, kad pardavus įkeistą turtą pirmiausia atsiskaitoma su kreditoriais, kurių reikalavimai užtikrinti turto įkeitimu, vėliau – su kitais kreditoriais, įskaitant ir rangovus.
Tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų keliamas bankrotas, galiotų tokia pat eilės tvarka. Tai žino ir rangovai, pritarę bendrovės restruktūrizavimui.
Bankas ar kiti kreditoriai nėra perėmę statybų bendrovės turto, bendrovė tęsia veiklą. Todėl visus klausimus dėl atsiskaitymo rangovai ir bendrovė turi spręsti tarpusavyje. Be abejo, bankas nepritartų veiksmams, dėl kurių pablogėtų dabartinė pastatų būklė.“