„Kaip toje pasakėčioje - vežimą ne tempiame, o tampome į
skirtingas šalis“, - teigia valstybės kontrolieriaus pavaduotojas
Viktoras Švedas.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad nepasitvirtino daugelis 2007 m.
priimtos Nacionalinės energetikos strategijos prognozių.
Praėjusiais metais iškastinis kuras brango daug greičiau, nei buvo
prognozuota, iki 2015 metų nebus pradėta eksploatuoti nauja atominė
elektrinė, šalies aukštos įtampos elektros tinklai iki 2012 metų
nebus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais. Tačiau
Nacionalinė energetikos strategija nebuvo atnaujinta, įvertinant
pasikeitusias šalies vidaus ir išorės aplinkybes.
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu grindžiama
Lietuvos energetika galėtų būti veiksminga priemonė ne tik siekiant
ypač svarbaus šaliai tikslo - užtikrinti energetinę
nepriklausomybę, bet ir sprendžiant aplinkos apsaugos problemas,
nes tam pakanka Lietuvoje esančių šių išteklių rūšių ir jų kiekio.
Šalyje yra tokių atsinaujinančių energijos išteklių, kurių neturi
kaimyninės šalys, pavyzdžiui, geoterminė energija, kurią būtų
galima panaudoti elektrai gaminti. Pagal biomasės potencialą,
tenkantį vienam gyventojui, Europos Sąjungoje Lietuva užima antrąją
vietą, o pagal tinkamą gaminti biodegalus - pirmąją vietą.
Taigi Lietuva turi pakankamai atsinaujinančių energijos
išteklių rezervų, kad galėtų ne tik įvykdyti savo įsipareigojimus,
bet ir juos viršyti, taip padidindama šalies energetinį saugumą.
Auditorių nuomone, šios galimybės gali būti neišnaudotos arba
išnaudotos neefektyviai, jei nebus užtikrintas kompleksinis šių
išteklių rezervų naudojimas, apimantis ne tik energijos gamybą, bet
ir jos tiekimą bei vartojimą.
Valstybiniai auditoriai nurodė atvejus, kai atsinaujinantys
energijos šaltiniai naudojami neracionaliai. Pavyzdžiui, Klaipėdoje
šilumos poreikiui vasarą užtikrinti dabar pakaktų geoterminės
jėgainės pagamintos energijos, naudojant geoterminį vandenį ir
gamtines dujas. Tačiau šiame mieste jau pradėtas įgyvendinti dar
vienos šilumą gaminsiančios komunalinių atliekų deginimo jėgainės
statybos projektas. Vasarą abi šios jėgainės pagamins perteklinės
energijos, nes dėl technologinių darbo ypatumų jų stabdyti
negalima. Tuo tarpu komunalinių atliekų deginimo energija galėtų
būti panaudota geoterminėje jėgainėje, pakeičiant dalį joje
naudojamų gamtinių dujų.
Auditoriai konstatavo, kad būtina užtikrinti vėjo ir saulės
jėgainėse pagamintos energijos balansavimą ir rezervavimą.
Pažymėta, jog šiuo metu projektuojamos jungtys su kitų šalių
energetinėmis sistemomis ne visai pritaikytos tokiam tikslui. Tam,
kad vėjo energija galėtų pakeisti kuo didesnę iškastinio kuro
energijos dalį, elektrai rezervuoti ir balansuoti turėtų būti
naudojama kuo daugiau atsinaujinančių energijos išteklių. Šias
funkcijas galėtų vykdyti hidroakumuliacinės, hidroelektrinės ir
biodujų elektrinės.
Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, neorientuoti į
„žaliosios“ energijos gamybos plėtrą, todėl gali būti nepasiekti
pagrindiniai šių išteklių naudojimu grindžiamos energetikos plėtros
tikslai: mažinti klimato kaitą, didinti šalies energetinį saugumą,
mažinant šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.
Šalyje rapsams ir grūdinėms kultūroms auginti, perdirbti ir
transportuoti naudojama ir iškastinio kuro energija. Dėl to didėja
importuojamų energetinių išteklių poreikis, į atmosferą išmetama
daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, didėja degalų kainos.
Todėl auditoriai abejoja, ar biodyzeliną galima vadinti „žaliuoju“
kuru. Biodegalų gamintojai neišnaudoja turimų gamybinių pajėgumų,
tačiau Lietuvos vartotojai negali biodegalų naudoti daugiau, nes
transporto priemonės nepritaikytos naudoti kurą, turintį daugiau
kaip 5 procentus biodegalų.
Valstybinių auditorių nuomone, Lietuvoje kol kas nesukurta
subalansuota ir stabili atsinaujinančių energetikos išteklių
plėtros skatinimo sistema, todėl šiuos išteklius negalima
maksimaliai ir racionaliai panaudoti energijos gamybai, suderinti
energijos gamintojų ir vartotojų interesus.
Audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, kuriomis siekiama,
kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimą: pakoreguoti Nacionalinę energetikos
strategiją ir kai kuriuos šią sritį reglamentuojančius teisės
aktus, patobulinti šių išteklių naudojimo skatinimo sistemą,
padidinti gaminamos energijos „žaliąją“ dalį.