„Kauno energijos“ generalinio direktoriaus Rimanto Bako
teigimu, gautas pelnas nereiškia, kad bendrovė teikė savo paslaugas
pernelyg aukštomis kainomis. Pelnas buvo pasiektas daugiausia dėl
veiklos efektyvumo didinimo ir griežtos sąnaudų kontrolės. Tačiau,
išaugus dujų kainoms, iš Kauno termofikacijos elektrinės brangiau
perkanti šilumą „Kauno energija“ priversta didinti ir savų paslaugų
kainas.
Nuo 2010 metų sausio patalpų šildymas Kaune pabrango 1,3 proc.,
o nuo vasario ši paslauga jau 9,6 proc. brangesnė nei sausį,
primena ELTA.
2009 metais buvo optimizuojama bendrovės veikla, mažinamas
darbuotojų skaičius (atleisti 63 darbuotojai), apie 1 mln. litų
sutaupytas mokos fondas. Taip pat buvo įsisavinta apie 2,21 mln.
litų Europos Sąjungos negrąžintinos finansinės paramos lėšų. Šios
lėšos buvo panaudotos šilumos tiekimo tinklams rekonstruoti. „Kauno
energijai“ iš ES struktūrinių fondų skirta 14,4 mln. Lt paramos.
Šios lėšos bus įsisavintos iki 2012 metų.
Taupydama pinigus, praėjusiais metais „Kauno energija“ atsisakė
kai kurių programų: nuotolinio rodmenų nuskaitymo sistemos diegimo,
transporto atnaujinimo bei pastatų remonto. Tai leido sutaupyti
apie 2,5 mln. litų. Žymiai efektyviau pernai jau veikė ir baigta
modernizuoti bendrovės filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ katilinė.
Jos efektyvus darbas 2009 metais leido sutaupyti apie 1 mln. litų.
Metų pabaigoje buvo modernizuotos ir Domeikavos bei Raudondvario
katilinės, kurios taip pat leido sumažinti bendrovės sąnaudas.
Pasak bendrovės vadovo R. Bako, visas gautas pelnas bus
panaudotas praėjusių dvejų metų nuostoliams dengti. Per 2007-2008
metus bendrovė patyrė beveik 13 mln. litų nuostolių, todėl pelnu
bus padengta tik dalis jų.
Kauno miesto savivaldybė valdo 93,05 proc. „Kauno energija“
akcijų. Kiti bendrovės akcininkai turi mažiau nei po 5 proc. balsų.
Bendrovės akcijos listinguojamos vertybinių popierių biržoje.