Tikimasi, kad per ES ministrų susitikimą naujoji užsienio
politikos vadovė Catherine Ashton praneš savo
pasirinktą kandidatą. BNS žiniomis, rimčiausias V.Ušacko
konkurentas yra Italijos diplomatas, dabartinis ES specialusis
atstovas Afganistane Ettore Francesco Sequi.
Lietuvos, Italijos ir Lenkijos atstovai šią savaitę dalyvavo
paskutiniuosiuose interviu Briuselyje.
Diplomatai teigia, kad Italija neketina nusileisti dėl posto, nes
jei jis atitektų iki šiol favoritu laikomam lietuviui, Romai tai
būtų antrasis svarbaus portfelio praradimas Afganistane - neseniai
NATO atstovo Afganistane pareigose italą pakeitė britas.
Artėjant galutiniam C.Ashton sprendimui, pastarosiomis dienomis
viešojoje erdvėje pasirodė komentarų, kuriuose reiškiamos
abejonės Lietuvos atstovu ir metamas šešėlis dėl jo tariamo
vaidmens JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo
istorijoje.
V.Ušacko reputacija viešai suabejojo Europos Parlamento
pranešėjas Afganistano klausimais italas Pino Arlacchi, nevienareikšmiškos publikacijos pasirodė Briuselio
leidinyje „European Voice“ ir Vokietijos laikraštyje „Die Welt“.
„Die Welt“ pabrėžė, kad V.Ušackas buvo priverstas
atsistatydinti, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė apkaltino jį
klaidingai įvertinus parlamentinio tyrimo išvadas. Kita vertus,
žinomas laikraštis pabrėžė, kad V.Ušackas „laikomas patyrusiu ir
charizmatišku diplomatu - būtent tokiu, kokio šiuo metu reikia
pareigoms Afganistane, kai ES būtinai nori pagerinti savo užsienio
politikos profilį“, nes apie ligšiolinį atstovą E.Sequi nieko
nebuvo girdima.
Diplomatai sako, kad V.Ušackas politinės paramos ES sulaukė ir
dėl to, kad atstovauja valstybei, kuri ne taip seniai tapo ES nare -
pastaruoju metu dažni priekaištai, kad ES atstovais skiriami
Bendrijos senbuvių pateikti kandidatai.
Pats V.Ušackas priekaištus dėl jo galimo vaidmens CŽV kalėjimo istorijoje kategoriškai atmetė, tvirtindamas, kad niekaip
nebuvo susijęs su tariama CŽV asmenų pervežimo veikla Lietuvoje ir
rėmė parlamentinį tyrimą bei pasveikino jo išvadas.
Naujasis postas po Lisabonos sutarties įsigaliojimo sujungė dvi
pareigybes - ES specialaus atstovo ir ES misijos vadovo.
V.Ušackas iš Lietuvos užsienio reikalų ministro atsistatydino sausio mėnesį, prezidentei pareiškus nepasitikėjimą juo.
Ministras viešos prezidentės kritikos sulaukė praėjusių metų
pabaigoje. Gruodžio pabaigoje šalies vadovė kritiškai įvertino
ministro interpretacijas dėl parlamentinio tyrimo, kurio metu
aiškintasi, ar Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas. Prezidentė
pareiškė, kad „jeigu ponas Ušackas geriau žino už komisijos
tyrimą ir taip rimtai yra įsitikinęs“, ji jam „nuoširdžiai link
asmeninės sėkmės“.
V.Ušackas svarbiausia parlamentinio tyrimo žinia pavadino tai,
kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nenustatė, jog
Lietuvos teritorijoje buvo pervežami ar į Lietuvos teritoriją buvo
atvežti, išvežti CŽV sulaikyti asmenys, ar kad Lietuvos
teritorijoje buvo CŽV kalėjimai.
Tuo metu prezidentė akcentavo, kad jos netiesioginiai įtarimai
dėl galimai veikusio CŽV sulaikymo centro pasitvirtino, nes
„komiteto atliktas tyrimas nustatė, kad specialūs pastatai buvo
pastatyti, egzistavo ir galėjo buvo pritaikyti sulaikytųjų
laikymui“.
Diplomatai pripažįsta, kad įvairios interpretacijos sukėlė
klausimų kitų ES šalių atstovams, bet Lietuvos vyriausybės
atstovai patikino remiantys V.Ušacko kandidatūrą. Prezidentė
D.Grybauskaitė vasario pradžioje pareiškė remianti visų Lietuvos
diplomatų kandidatūras į aukštus postus ES.