Apie tai pirmadienį per ES užsienio reikalų ministrų
susitikimą paskelbė ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton.
„C.Ashton pietų metu pristatė savo pasirinkimą, pasakydama, kad
tiki, jog jis bus geras ES atstovas Afganistane. Niekas neišreiškė
abejonių ir nepasisakė prieš“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė
Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
A.Ažubalis savo pirmtako paskyrimą tvirtino laikąs „Lietuvos
politinio aktyvumo ir įdirbio ES užsienio politikoje įvertinimą ir
Lietuvos aktyvumo Afganistane įvertinimą“. „Lietuvos indėlis,
atsižvelgiant į šalies dydį ir išgales, yra unikalus“, - sakė
A.Ažubalis.
Naujos pareigos, įsteigtos po Lisabonos sutarties įsigaliojimo,
sujungia specialaus ES atstovo ir misijos vadovo postus. Jas
užimsiančiam pareigūnui teks koordinuoti ES pagalbą Afganistanui
su vietos valdžia ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis,
tokiomis kaip NATO ar Jungtinės Tautos.
BNS žiniomis, rimčiausias V.Ušacko varžovas buvo Italijos
diplomatas, dabartinis ES specialusis atstovas Afganistane Ettore
Francesco Sequi. Savo kandidatus taip pat
buvo iškėlusios Lenkija ir Vengrija.
C.Ashton žurnalistams teigė, kad sprendimas buvo sudėtingas,
bet subalansuotas.
„Aš kalbėjausi su daugeliu kandidatu naujoms pareigoms. Tai buvo
labai sudėtingas, bet subalansuotas sprendimas“, - per spaudos
konferenciją sakė C.Aston, atsakydama į italų žurnalisto
klausimą.
V.Ušackas, BNS komentuodamas paskyrimą, sakė esąs dėkingas
C.Aston, ES valstybėms narėms ir Lietuvos vyriausybei už parodytą
pasitikėjimą.
„Tai sudėtingas ir pilnas iššūkių paskyrimas. Aš pats,
būdamas Lietuvos Respublikos pilietis ir atstovaudamas ES, taip pat
sieksiu prisidėti prie Lietuvos kaip atsakingos pasaulio
bendruomenės narės vardo įprasminimo“, - pirmadienį kalbėjo
V.Ušackas.
Diplomatas pabrėžė, kad eidamas „dvigubas“ pareigas - ES
specialaus atstovo ir misijos vadovo - turės rūpintis ES santykiais
su Afganistano valdžia ir paramos Afganistanui koordinavimu.
„Svarbiausias uždavinys bus reikšti ES valstybių narių ir jos
piliečių interesus padedant ir įgalinant Afganistano žmones
perimti atsakomybę už savo šalį“, - BNS sakė V.Ušackas.
Kaip svarbiausius darbus diplomatas minėjo pagalbą Afganistanui
stiprinant administracinius gebėjimus, kovojant su korupcija,
skatinant alternatyvius verslus ir taip mažinant narkotikų verslo
įtaką, rinkimų reformą ir vadinamąją reintegracijos programą,
kuri būtų susijusi su afganistaniečiais, nutraukusiais ryšius su
teroristais.
V.Ušackas iš Lietuvos užsienio reikalų ministro atsistatydino
sausio mėnesį, prezidentei pareiškus nepasitikėjimą juo.
Artėjant galutiniam C.Ashton sprendimui, viešojoje erdvėje buvo
pasirodę komentarų, kuriuose reikštos abejonės Lietuvos atstovu ir
mestas šešėlis dėl jo tariamo vaidmens JAV Centrinės žvalgybos
valdybos (CŽV) kalėjimo istorijoje.
Šis klausimas keltas ir per C.Asthon spaudos konferenciją
Briuselyje.
C.Ashton, ispanų žurnalisto paklausta, ar nesibaimina, kad į ES
atstovo pareigose dirbantis buvęs užsienio reikalų ministras,
turintis sąsajų su CŽV kalėjimų istorija, nebus teigiamai
vertinamas vietos Afganistano gyventojų pabrėžė, kad nėra nieko
dėl ko ji turėtų jaudintis.
„Jis neatsistatydino dėl šios priežasties. Aš esu visiškai
užtikrinta ir patenkinta, kad pasirinkau tinkamą asmenį“, - sakė
C.Ashton.
Pats V.Ušackas priekaištus dėl jo galimo vaidmens CŽV
kalėjimo istorijoje kategoriškai atmetė, tvirtindamas, kad niekaip
nebuvo susijęs su tariama CŽV asmenų pervežimo veikla Lietuvoje ir
rėmė parlamentinį tyrimą bei pasveikino jo išvadas.
V.Ušackas iš Lietuvos užsienio reikalų ministro atsistatydino
sausio mėnesį, prezidentei pareiškus nepasitikėjimą juo.
Ministras viešos prezidentės kritikos sulaukė praėjusių metų
pabaigoje. Gruodžio pabaigoje šalies vadovė kritiškai įvertino
ministro interpretacijas dėl parlamentinio tyrimo, kurio metu
aiškintasi, ar Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas. Prezidentė
pareiškė, kad „jeigu ponas Ušackas geriau žino už komisijos
tyrimą ir taip rimtai yra įsitikinęs“, ji jam „nuoširdžiai link
asmeninės sėkmės“.
V.Ušackas svarbiausia parlamentinio tyrimo žinia pavadino tai,
kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nenustatė, jog
Lietuvos teritorijoje buvo pervežami ar į Lietuvos teritoriją buvo
atvežti, išvežti CŽV sulaikyti asmenys, ar kad Lietuvos
teritorijoje buvo CŽV kalėjimai.
Tuo metu prezidentė akcentavo, kad jos netiesioginiai įtarimai
dėl galimai veikusio CŽV sulaikymo centro pasitvirtino, nes
„komiteto atliktas tyrimas nustatė, kad specialūs pastatai buvo
pastatyti, egzistavo ir galėjo buvo pritaikyti sulaikytųjų
laikymui“.
Diplomatai pripažįsta, kad įvairios interpretacijos sukėlė
klausimų kitų ES šalių atstovams, bet Lietuvos vyriausybės
atstovai patikino remiantys V.Ušacko kandidatūrą. Prezidentė
D.Grybauskaitė vasario pradžioje pareiškė remianti visų Lietuvos
diplomatų kandidatūras į aukštus postus ES.
***
V.Ušackas šįvakar 19 val. 30 min. dalyvaus laidoje "Lietuva tiesiogiai". Klausimus V.Ušackui galite užduoti komentaruose.