O.Marinčiaus išleidimo į atsargą ceremonija vyko pagal visas KJP
tradicijas. Per iškilmes Karo laivų flotilės bazėje Lietuvos
kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius, padėkojęs
O.Mariničiui už nepriekaištingą tarnybą, pastangas stiprinant krašto
apsaugos sistemą, įteikė jam vardinę dovaną, pareiginę KJP vado
vėliavą.
O.Mariničius paskutinį kartą apėjo karo laivų krantinę, kurioje buvo
išrikiuoti visi KJP padaliniai. Atsisveikindamas su kariais jis
pažymėjo, kad vykdydamas savo pareigas visomis išgalėmis stengėsi
stiprinti Lietuvos karines jūrų pajėgas, pasidžiaugė nuveiktais darbais.
„Dabar galiu tik didžiuotis, kad man ilgai teko darbuotis su
profesionaliais, pareigingais, tarnybai pasišventusiais žmonėmis.
Visada su džiaugsmu prisiminsiu mūsų bendrą veiklą ir darbus.
Tikiuosi, ir jūs manęs neminėsite bloguoju“, - kalbėjo O.Mariničius.
Su O.Mariničiumi, kuris šalies karinėse jūrų pajėgose tarnavo 17 metų,
KJP padaliniai atsisveikino griausmingu šūkiu „Sudiev, Tamsta“. Po
komandos „Laisvai“ kariai į atsargą išleidžiamą vadą palydėjo ilgomis
ovacijomis. Atsisveikinimo ceremonijoje dalyvavo apie 300 kariškių.
O.Mariničius pats pateikė prašymą nebepratęsti jo tarnybos Lietuvos
karinėse jūrų pajėgose sutarties. Pareiškime krašto apsaugos ministrei
Rasai Juknevičienei KJP vadas nurodė pagrindinę pasitraukimo priežastį
- esą prieš jį net pusantrų metų vykdyta diskreditavimo kampanija.
R.Juknevičienė tvirtino, kad niekas nesistengė diskredituoti karo
flotilės vado - tiesiog buvo tikrinami kai kurie jo biografijos faktai,
susieti su tarnyba SSRS kariuomenėje, Lietuvos pilietybės įgijimu
išimties tvarka: „O.Mariničius pats kaltas - pavėlavo užpildyti
klausimyną, jam nepratęstas leidimas dirbti su įslaptintais dokumentais.
Ypatingų priekaištų dėl tarnybos jam neturime“.
Daugiau kaip pusantrų metų trukusius tarnybinius jo veiklos patikrinimus
O.Mariničius vertina kaip vadovybės pastangas sukurti tokią situaciją,
kai kariškiai supranta esą nereikalingi ir patys nusprendžia trauktis iš
pareigų. Pasak jo, patikrinimai buvo atliekami pažeidžiant įstatymus.
„Aš esu gimęs ir augęs Klaipėdoje, čia gyvena mano tėvai, šeima. Kalbos
apie mano neva dvigubą pilietybę - absurdas. Tarnaudamas Sovietų
Sąjungos karo laivyne aš niekada neprašiau ir nebuvau įgijęs Rusijos ar
kokios nors kitos valstybės pilietybės“, - tvirtino O.Mariničius.
Krašto apsaugos ministerijos specialiųjų tarnybų darbuotojai ir juristai
kalba kitaip - grįžęs į Lietuvą O.Mariničius esą nesutvarkęs kai kurių
savo pilietybės reikalų. Jį prislėgė buvusio Rusijos vadovo Boriso
Jelcino įsakas, kad visiems iki 1992 metų šioje šalyje legaliai
gyvenusiems žmonės Rusijos pilietybė suteikiama automatiškai.
O.Mariničius teigia, kad tarnaudamas kitoje šalyje apie jam primestą
pilietybę nieko nežinojęs, atsisakęs jos vos tik sužinojo, kad tokia
problema egzistuoja. Tai jam nesutrukdė Lietuvoje kopti karjeros
laiptais, stažuotis užsienyje. NATO atstovu Kijeve pusantrų metų dirbęs
O.Mariničius galėjo susipažinti su slapčiausiais Aljanso dokumentais.
Patenkinusi O.Mariničiaus prašymą nutraukti tarnybos sutartį paties
prašymu ministrė R.Juknevičinė aiškino, kad KJP vado iš kariuomenės
niekas varu nevarė: „Žmogus pats įvertino susiklosčiusią padėtį ir
nusprendė išeiti į atsargą“. Parašęs pareiškimą, vadas sužinojo, kad
leidimas dirbti su įslaptintais dokumentais jam buvo pratęstas.
O.Mariničius norėtų greičiau pamiršti įtarumo voratinkliais apraizgytą
paskutinį savo karjeros etapą: „Traukiausi ne todėl, kad nenoriu ar
negaliu dirbti, o todėl, kad nusibodo apkalbos ir intrigos. Jaučiuosi
ne tik įžeistas, bet ir pažemintas pavaldinių akyse. Nemanau, kad po
tokių insinuacijų dar turiu moralinę teisę jiems vadovauti“.
Palydėjęs O.Mariničių į atsargą Kariuomenės vadas A.Pocius dar lankėsi
karo laivų flotilėje, apžiūrėjo naują patrulinį laivą P14, domėjosi
Melnragėje įrengto Jūros ir pakrančių stebėjimo posto, Jūrų
koordinacinio gelbėjimo centro veikla.
O.Mariničius su Karinėmis jūrų pajėgomis galutinai atsisveikins kovo 10
dieną.