Apmirusiame energetikų mieste pyktis mainosi su neviltimi (nuotraukos)

Finansines elektrinės uždarymo pasekmes visaginiečiai savo kailiu pajuto gavę šildymo sąskaitas.

Už sausį - keturis, penkis ar net šešis kartus didesnė suma, nei žmonės mokėdavo anksčiau. Kol veikė Ignalinos atominė elektrinė (IAE), ji visaginiečius aprūpindavo gerokai pigesne šiluma nei visoje Lietuvoje. Dabar tokių privilegijų neliko.

Noras gauti kompensaciją už šildymą visaginiečius veja į savivaldybę. Dabar galima užsiregistruoti į priėmimą tik gegužę.

„Prošvaistė? Kokia dar prošvaistė. Visaginas yra ne miestas, o kapinynas“, - rėžė 73 metų Zoja Jonušienė, į savivaldybę atėjusi susitvarkyti dokumentų dėl kompensacijos.

Z.Jonušienė už šildymą sausio mėnesį gavo 256 litų sąskaitą. Iki tol moteris žiemos mėnesiais už vieno kambario butą, kurio plotas - 27 kvadratiniai metrai, mokėdavo apie 50 litų.

Anksčiau vadinamasis gyvatuko mokestis buvo vos 6 litai, dabar išaugo iki 76.

„Mano pensija buvo 672 litai. 23 litus iš manęs atėmė. Iš ko man gyventi? Mes gyvename kapinyne, o mus lygina su Vilniumi ir Kaunu“, - pusbalsiu savo nuoskaudą liejo moteris.

Ji nė nesileidžia į diskusiją, kad panašiai už šildymą moka ir kiti Lietuvos pensininkai. Šeštadienį moteris ėjo į masinį piketą prie miesto bažnyčios.

Aštuntąją dešimtį pradėjusiai Z.Jonušienei pritarė ir 22 metų Kristina Malkova: „Mūsų mieste aplinka - žalinga sveikatai. Išvažiuoti? Ne, neplanuoju, juk čia - mano šeima. Kad kur nors važiuotume, reikia pinigų. Mes jų neturime“.

Už dviejų kambarių buto šildymą sausį jauna moteris su vyru sumokėjo 390 litų. Dar gruodį šiluma atsiėjo 90 litų.

„O dar ir 100 litų vaiko pinigų atėmė. Tai - absurdas“, - piktinosi K.Malkova, laukdama, kol ją priims savivaldybės socialinės paramos skyriaus darbuotoja.

Prekybininkei Milai Ivanovai už pusšimčio kvadratinių metrų buto šildymą teko sumokėti 411 litų. Keturiskart didesnę sąskaitą gavusiai moteriai iki pensijos liko keleri metai.

Prieš kone keturis dešimtmečius iš Vilniaus į Visaginą ji persikraustė norėdama gauti butą - tuomet čia dar tik kilo pirmieji gyvenamieji pastatai ir visiems širdį glostė naujakurystės nuotaika.

„Supraskite mus: kadaise čia viskas buvo statoma - elektrinė, gyvenamieji namai, visi važiavo gyventi, dirbti.

O dabar po daugybės metų viskas apsivertė aukštyn kojomis. Negi visiems reikia apsisukti ir vėl važiuoti atgal? Kur atgal? Toks jausmas, kad mes - ne nuolatiniai, o laikini gyventojai“, - susikaupusius skaudulius liejo prieš tris su puse dešimtmečio į Visaginą iš Baltarusijos atvykusi moteris.

„Galbūt jauni ir gali dirbti dviem etatais, o vieną atlyginimą skirti mokesčiams.

Tačiau ir darbo vietų pas mus nėra, ir jaunų žmonių mažai, jie išvažiavo.

Čia gyvena daugiausia pensininkai“, - padėtį Visagine nupasakojo M.Ivanova.

Jos sūnus dirba elektrinėje. Moteris viliasi, kad artimiausiu metu jis nebus atleistas, nes augina mažą vaiką.

„Elektrinėje dirbo apie 3500 žmonių. Daugiau nei tūkstantis jau atsidūrė gatvėje. Ką jiems daryti? Ne visi juk gali išvykti dirbti į užsienį. Net kiemsargiu pas mus neįsidarbinsi“, - ašaras vargiai tramdė visaginietė.

Ji tikino visuomet jautusi, kad Lietuva į Visaginą žiūri kreivai - tiek valdžia, tiek žmonės.

Tačiau nesiėmė svarstyti, kodėl taip yra.

Per visą 2009 metų šildymo sezoną visaginiečiai sumokėjo 62 tūkst. litų.

Tuo tarpu vien per ne visą šių metų sausį visam miestui šildymas atsiėjo 74 tūkst. litų.

„Sąskaita už šildymą išaugo keturis ar net šešis kartus, todėl žmonės ir užgriuvo mūsų skyrių“, - aiškino Visagino savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Neli Susojeva.

Nešini dokumentais, specialistus šiemet jau aplankė 1215 žmonių. Kasdien specialistai priima per 30 gyventojų.

Dar 3100 išsirikiavo į eilę. Paskutiniai lauks iki gegužės.

Augantis nedarbas ištuštino ir socialinių išmokų maišą. Pernai gruodį šioms išlaidoms skirta 247 tūkst. litų, sausį - 285 tūkst. litų.

Anot socialinės paramos skyriaus vedėjos, Visagino biudžete socialinėms išmokoms šiemet reikia 3,5 mln. litų papildomų lėšų.

„Jokių optimistinių nuotaikų Visagine nejusti. Manau, jaunimas išvažiuos, darbo juk nėra. Teliks pagyvenę žmonės“, - spėliojo N.Susojeva.

Visi sutikti visaginiečiai skundėsi tragiška finansine padėtimi. Todėl taip ir likome nesupratę, kas vienoje miesto kavinėje valgo kepsnius už 18 litų.

Keliskart pigiau galima pavalgyti IAE valgykloje. Čia kasdien suguža apie 2 tūkst. darbuotojų, atliekančių elektrinės uždarymo darbus.

Elektrinės kavinėje kaktomuša susidūrėme su IAE vadovu Viktoru Ševaldinu. Jis pašnekesį pradėjo taip pat nuo pabrangusio šildymo.

„Natūralu, kad žmones ištiko šokas, tačiau juk įspėjome. Ir man reikia mokėti kelis kartus daugiau“, - kalbėjo vadovas.

2009 metais iš IAE atleista 650 darbuotojų. Anot V.Ševaldino, šiemet elektrinę turėtų palikti dar apie pusę tūkstančio žmonių. Nuo metų pradžios kolektyve liko 150 darbuotojų.

„Nuotaika nedžiugi. Žinoma, tie, kurie dar dirba elektrinėje, jaučiasi geriau. Bet visi supranta, kad ilgainiui ir tai baigsis.

Manau, kad perspektyva aiški iki 2016-ųjų“, - apie konstrukcijų išmontavimo, atliekų laidojimo darbus atliekančius pavaldinius kalbėjo V.Ševaldinas.

Jis vylėsi, kad lengviau įsitvirtins tie, kurių profesija leidžia dirbti ir kitose srityse, - kompiuterininkai, teisininkai, aptarnaujantis personalas.

„O aš? Aš būsiu pensininkas. Tikiuosi padirbėti dar kelerius metus“, - sakė V.Ševaldinas.

Visos visaginiečių bėdos suprantamos ir Ignalinos darbo biržos (IDB), kuri kuruoja Visagino poskyrį, direktoriui Eugenijui Tamoniui.

Tiesa, nors direktoriui tenka išklausyti daug skaudžių istorijų, jis nelinkęs visais atvejais vien guosti. E.Tamonis turi dėl ko visaginiečius ir išbarti.

„Visaginiečiai nori pabrėžti, kad didžioji bėda - atominės elektrinės uždarymas. Tačiau tai buvo aišku jau 2003 metais.

Parodykite man Lietuvoje įmonę, kuriai buvo sukurtas atskiras įstatymas dėl socialinių garantijų suteikimo atleidžiant iš darbo“, - sakė E.Tamonis.

Pasak jo, buvo laiko pamėginti prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo ritmo. Tiesa, didelio noro ką nors keisti darbo biržos vadovas nepastebi.

„Negaliu pasakyti bedarbiui: žiesk puodelius. Paskui tuos puodelius jis svies į mane“, - sakė E.Tamonis.

Šiuo metu IDB įregistruota 31 laisva darbo vieta, iš jų 24 vietos - siuvėjams, tačiau jais niekas nenori dirbti.

Visagino bedarbiai labiausiai nori dirbti paslaugų srityje: pardavėjais, vadybininkais, padavėjais, virėjais, tarptautinių krovinių gabenimo transporto priemonės vairuotojais.

Pušynuose skendinčiame mieste perdieną sutikome vieną lietuvį. Vos du vietos gyventojai su mumis kalbėjo lietuviškai.

Kai dažnam į nugarą pradėjo alsuoti nedarbas, ne vienas susidūrė su bėda, su kuria neteko susidurti ištisus dešimtmečius, net ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Dažnas visaginietis taip ir neišmoko lietuvių kalbos. Savivaldybėje, darbo biržoje, gatvėje, kavinėje lietuviškai užkalbintas žmogus, nors ir nepiktai, liepia kalbėti rusiškai.

Lietuvių Visagine - vos 16 procentų.

Nelengva tiems, kurie vis dėlto pasiryžo keisti profesiją ir mokytis naujo amato.

„Lietuvių kalbos dažnas išvis nemoka. Mokytis kalbėti lietuviškai tampa svarbiausiu dalyku, juk jei norėsi dirbti, nepakaks vien pažymėjimo, kad išlaikei egzaminą“, - kalbėjo E.Tamonis.

Profesinio rengimo centruose mokymai vyksta lietuvių kalba.

Paprastai, anot E.Tumonio, 6 valandų kursas lietuviškai nemokantiems rusakalbiams išdėstomas rusiškai per pusvalandį.

„Paskui tokie specialistai pas mus ir grįžta. O mus keiksnoja dėl mažo įsidarbinimo procento“, - kalbėjo IDB vadovas. Apie 60 procentų visaginiečių po mokymų įsidarbina.

Ramesni dėl ateities yra tie, kuriems nebetoli iki pensijos. Jie tikisi pragyventi iš IAE išeitinių kompensacijų ir kitų išmokų.

Anot E.Tamonio, dažnas visaginietis gyvena praeities ilgesiu ir gerovės prisiminimais: „Jums sakė, kad jaučiasi atskirti, jaučiasi esantys mažuma? Atleiskite, patikslinsiu. Mūsų mieste mažuma yra lietuviai“.

Kai kurie bedarbiai, E.Tamonio teigimu, patys prisikuria bėdų. Vienas atleistas iš elektrinės žmogus pastaruoju metu yra itin dažnas darbo biržos lankytojas.

Kai praėjusių metų pabaigoje jis buvo atleistas iš darbo, nutarė išvykti gyventi ir dirbti į Rusiją. Gruodį gavo ir šios šalies pilietybę.

Taip iškart netekęs Lietuvos pilietybės jis prarado ir socialines garantijas, o planai išvažiuoti į Rusiją užstrigo.

„Kadangi jis - ne Lietuvos pilietis, negaliu jo registruoti darbo biržoje.

Išeitinę kompensaciją šis žmogus gavo, tačiau kitą dalį pinigų, kurie jam priklausytų pagal Socialinių garantijų įstatymą, vargu ar gaus. Vidutinė išmoka buvusiems IAE darbuotojams siekia 25 tūkst. litų.

Tokia suma šiais laikais tikrai yra didelė.

Man gaila to žmogaus, tačiau džiaugiuosi, kad jis doras. Galėjo juk apgauti, vaikščioti su dviem pasais ir nebūtų vargo matęs. Tai populiaru Visagine“, - vieną istoriją papasakojo E.Tamonis.

Darbo biržos koridoriuje sutiktas Sergejus Aksinenka - buvęs sibirietis, kadaise į Visaginą atvykęs su komjaunimo statybininkų būriu.

Jau penktus metus pusamžis vyras gyvena tuo pačiu režimu: vasarą dirba statybose Rusijoje, žiemą leidžia Visagine, tuomet registruojasi darbo biržoje.

„Elektrinę uždarė. Papjovė vištą, kuri deda auksinius kiaušinius. Be darbo likusių žmonių likimus turi spręsti Vyriausybė ir ponas Dievas. Ne aš. Mes čia nieko nesprendžiame“, - kalbėjo S.Aksinenka.

Visagino turizmo vystymo centro darbuotojos patvirtino, kad vietos gyventojai dažnai vyksta padirbėti į Rusiją.

Šiemet jos kur kas daugiau sulaukia Lietuvos pilietybę turinčių visaginiečių, panorusių gauti Rusijos vizą. Dažniausiai jie prašo bent vienerių metų leidimo būti Rusijoje.

„Girdėjau, kad į Rusijos ar Baltarusijos elektrines išvykusiems dirbti visaginiečiams sumokės pusmečio buto nuomą“, - kalbėjo centro vyriausioji administratorė Natalija Bondarenko.

„Patys geriausi elektrinės specialistai rengiasi išvykti į Rusiją, Baltarusiją ir užsienį“, - pridūrė turizmo vadybininkė Irina Silickaja.

„O užsienis - tai kas?“ - pasitikslinau.

„Vakarų Europa“, - nustebusi atsakė mergina.

„Reikalaujame oraus gyvenimo sąlygų“, - su tokiu šūkiu praėjusį šeštadienį prie miesto bažnyčios rinkosi visaginiečiai.

Šurmuliuojanti minia protestavo prieš kelis sykius padidėjusią šildymo kainą. Pasak Visagino profesinių sąjungų susivienijimo vadovo Rimanto Kumpio (nuotr.), kad elektrinė bus uždaryta, buvo akivaizdu prieš dešimtmetį, tačiau tam nebuvo deramai pasirengta.

„Ir dabar atsivėrė spragos. Jos yra labai didelės. Nebuvo šalia ir tinkamų prižiūrėtojų - ministerijos, savivaldybės.

Daugiausia spragų - šilumos ūkyje. Šiuo metu visaginiečiai yra dujininkų įkaitai. Mums įbruko šilumą ne pagal mūsų norus. Dujinis šildymas naudingas ekologine prasme, bet tai yra brangus kuras“, - kalbėjo R.Kumpis.

Kai nutrūko pigios šilumos tiekimas iš atominės elektrinės, profesinių sąjungų lyderio teigimu, apie 30 proc. vietos gyventojų tapo nemokūs. Net ir dirbantys žmonės nebeišgali sumokėti už keliskart pabrangusį šildymą.

„Tai turėjo būti numatyta“, - valdžią kritikavo R.Kumpis.

Praėjusį penktadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė aptarti Visagino gyventojų socialinių problemų susitiko su Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio, Vidaus reikalų, Energetikos ir Finansų ministerijų atstovais.

Anot prezidentės, Vyriausybė privalo parengti aiškų 3-4 metų pereinamojo laikotarpio pagalbos IAE regionui planą, kuriame būtų numatyta reali parama šio regiono žmonėms.

* Visaginas įkurtas 1975 metų rugpjūtį. Iki tol šioje vietovėje buvo keli kaimai, vienas jų - Visaginas. Miestas iki nepriklausomybės atgavimo vadintas Sniečkumi.

* Siūlyti ir kitokie pavadinimai: Broluva, Tarybiškės, Atomava.

* 1983 metais keli kilometrai nuo Visagino iškilo Ignalinos atominė elektrinė. Galutinai ji sustabdyta 2009 metų pabaigoje.

* Daugiausia Visagine gyvena rusų. Jie sudaro daugiau nei pusę vietos gyventojų. Taip pat čia įsikūrę nemažai baltarusių ir ukrainiečių. Lietuviai sudaro apie 16 proc. gyventojų.

* Dominuojanti kalba - rusų.

* Iš viso Visagine gyvena 28,5 tūkst. žmonių. Iš jų 2530 - bedarbiai, nedarbo lygis siekia 11,6 procento.

* Profesinio rengimo centre mokosi per 160 visaginiečių - jie keičia profesiją.

* Iš atominės elektrinės šiemet turėtų būti atleista per 500 darbuotojų. Šiuo metu joje dirba apie 2000 žmonių. Jie užsiima elektrinės išmontavimo darbais.

* Iš elektrinės atleidžiamiems žmonėms įvairiomis išmokomis 2009 metais sumokėta 12 mln. litų.

* Šiemet, manoma, bus išmokėta 40 mln. litų. Šios lėšos - iš Atominės elektrinės uždarymo fondo.