Daržoves veža rusams

Aida Murauskaitė ("Lietuvos rytas")
Ūkininkai stebisi didžiausių mažmeninės prekybos tinklų elgesiu. Paprastai remdavę prie sienos daržoves atiduoti kone pusvelčiui, pastaruoju metu jie kartais parduoda pigiau negu supirko. Prekybininkai tai aiškina vartojimo skatinimu.
Jei ne Rusijos rinka, lietuviškų morkų derlius liktų pūti neišparduotas.
Daugiau nuotraukų (1)
Apskritai šių metų pradžia daržovių augintojams – gana sėkminga. Jų produkciją mielai superka rusai.
Kai kurie mūsų šalies ūkininkai šią žiemą rusams parduoda dvigubai daugiau savo lysvėse išaugintų daržovių negu prieš metus. Dažniausiai svetur iškeliauja pernai rudenį itin gerai užderėjusios morkos.
Dėl to gali greičiau ištuštėti lietuviškų produktų atsargos mūsų šalies parduotuvių lentynose.
Nors iš Lenkijos ar Olandijos atsivežtos daržovės prekybininkams pabrangs apie 30 procentų, dėl aršios konkurencijos prekybininkai greičiausiai neišdrįs tiek kelti kainų.
Rusijoje uždirba daugiau
Rusai vartus lietuviams atvėrė dėl paprastos priežasties: jų šalis didelė, vietoje užaugintų daržovių paprastai pakanka iki vasario. Todėl parduotuvių lentynas jie linkę užpildyti Lietuvoje užaugintomis daržo gėrybėmis.
Lietuviams tai patrauklu dėl dviejų priežasčių: Rusija perka dideliais kiekiais, be to, netenka rūpintis transportu – derlių pasiima tarpininkai. O ir lentynos mokesčio nereikia mokėti.
Pasvalio rajone ūkininkaujantis Algimantas Morkūnas, kuris yra ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos narys, apskaičiavo, kad į Rusiją tiekdamas kilogramą morkų jis uždirba 15 centų daugiau.
Paslaugas teikia tarpininkai
Per savaitę pastaruoju metu į Kaliningradą, Maskvą ir Sankt Peterburgą išvažiuoja du krovininiai automobiliai A.Morkūno ūkyje užaugintų morkų.
„Atsirado labai daug tarpininkų, vežančių į Rusiją.
Gal jie anksčiau statybines medžiagas vežiojo?“ – svarstė ūkio šeimininkas.
Morkas jis pakuoja po kilogramą ir tvirtina, kad galėtų nors ir šiandien rusams atiduoti visą sandėliuose laikomą derlių, bet vyrą nuo tokio sprendimo sulaiko sutartys su Lietuvos prekybos tinklais.
Praėjusį gruodį Rusijai kilogramą morkų jis parduodavo už 30 centų, kovą kaina stryktelėjo iki 90 centų.
„Jeigu ne rusai, lietuviai neturėtų kur dėti morkų“, – tikino LDDA valdybos narys.
Vežti į Europą – brangu
Jam pritarė ir Kėdainių rajono ūkininkas Virgilijus Kuprevičius: „Šie metai – morkų metai. Niekas vietinėje rinkoje jų nebūtų pardavęs“.
Kelių į gretimą šalį ieško ir su vyru Šiaulių rajone ūkininkaujanti Daiva Šateikienė: „Vasario mėnesį visuomet atsiveria niša į Rusijos rinką. O iki to laiko paprastai jiems pakanka savos produkcijos“.
Pastaraisiais metais morkos ir svogūnai iš Šateikų ūkio į Rusiją nekeliaudavo – nebuvo paklausos.
„Išaugo ir rusų reikalavimai. Anksčiau daržoves veždavo maišais vagonuose. Dabar jie jau nori pakuočių.
Be to, taip lengvai į Rusiją nepateksi. Ieškome draugų“, – kalbėjo D.Šateikienė.
Vakarų Europos rinka lietuvių netraukia, mat ten nuvežti daržoves gana brangu.
Kainas lems konkurentų žingsniai
* Mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė pripažino, kad netrukus baigsis lietuviškų daržovių atsargos. Aršiai konkuruodami prekybininkai mažino daržovių kainas, augo paklausa, tad seko ir ūkininkų aruodai.
* Lietuviškų bulvių ir morkų turėtų pakakti dar porai savaičių, svogūnų – trumpiau. Kai išseks atsargos, prekybininkai daržovių vešis iš Lenkijos ir Olandijos. Šviežios daržovės – ridikėliai, kopūstai – atkeliauja iš Italijos, bulvės – iš Maroko.
* „Faktas, kad iš svetur atsivežama produkcija brangesnė, tačiau ar išaugs pardavimo kaina, nežinia. Viską koreguos konkurencinė pardavėjų kova“, – aiškino R.Saulytė.
* „Lietuviai ūkininkai priaugino labai daug daržovių, tiek lietuviai tikrai nesuvalgys. Išvežimas į Rusiją – akimirkos dalykas, o mes galime garantuoti, kad pirksime nuolat“, – kalbėjo tinklo „Iki“ rinkodaros vadovas Arvydas Rimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.