Šios įmonės akcijoms pirkti per pastaruosius trejus metus „Orlen“ išleido 2,8 mlrd. JAV dolerių, įveikdamas konkurentus iš Rusijos ir Kazachstano. O dabar šie konkurentai turi galimybę tapti „Orlen“ partneriais valdant Lietuvos įmones.
Apie tokius planus atvirai kalba Rusijos oligarchų grupės valdomas koncernas TNK-BP. „Orlen“ pirmininkas Jacekas Krawiecas nekomentuoja TNK-BP atstovų pasisakymų ir tik teigia, kad „Orlen“ neveda derybų dėl strateginio investuotojo Lietuvos bendrovėje.
Bet būtent „Orlen“ valdyba vilioja Rusijos naftininkus į Mažeikius. Jeigu kažkuri Rusijos įmonė kreipsis siūlydama “Orlen” bendradarbiavimą Lietuvoje, derybos bus pradėtos, pranešė Lenkijos koncerno atstovai vasario vidury.
Tai buvo netikėtas posūkis Lenkijos koncerno strategijoje. Dar anksčiau prezidentė Dalia Grybauskaitė atskleidė, kad Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pasakė jai, jog lenkai veda derybas su rusais dėl Mažeikių naftos perdirbimo įmonės akcijų pardavimo.
Ginčas dėl interesų?
„Orlen“ teigia, kad pradėjo galvoti apie strateginį investuotoją, nes yra „viskam pasirengęs“, kad padidintų šios investicijos Lietuvoje rentabilumą.
Lietuvos naftos perdirbimo įmonės akcijų pirkimo konkursą Lenkijos koncernas laimėjo 2006 m. gegužį, o netrukus avarija, kurią lietuviai vadina politine, Rusijos teritorijoje sunaikino naftotiekį “družba”, tiekiantį naftą į vieną iš Baltarusijos naftos perdirbimo įmonių bei į Mažeikius.
Vamzdynas buvo suremontuotas tiek, kad būtų atnaujintas naftos tiekimas į Baltarusiją. Bet į Lietuvą nafta jau juo nebepateko, o Maskva nedavė susitikimo, kad naftotiekį suremontuotų lietuviai.
Nuo tol Mažeikių įmonė perdirba naftą, tiekiamą tanklaiviais. Ši nafta gali būti brangesnė nei nafta, tiekiama naftotiekiu, bet nebūtinai. Sąskaitų, susijusių su šiais tiekimais, „Orlen“ niekada nepateikė.
Oficialiose „Orlen“ ataskaitose “Mažeikių naftos” situacija neatrodo tragiška, kaip tai galima būtų spręsti iš Lenkijos bendrovės vadovų pasisakymų. Pernai „Orlen“ bendrovė Lietuvoje gavo 13,2 mlrd. Lenkijos zlotų pajamų - beveik 2 mld. zlotų daugiau nei „Orlen“ priklausanti „Unipetrol“ Čekijoje.
Lietuvos bendrovės nuostoliai pernai siekė 165 mln. Lenkijos zlotų, tai 17 mln. zlotų mažiau nei „Unipetrol“ nuostoliai. Bet nėra žinių apie tai, kad „Orlen“ būtų pasiryžęs taisyti rezultatus Čekijoje.
Tikra problema šiuo metu yra ginčas dėl naftos terminalo Klaipėdoje. “Mes norėtumėme perimti terminalo kontrolę Klaipėdoje, apie ką ir kalbame nuo mūsų kadencijos pradžios”, – sakė ponas Krawiecas.
Per Klaipėdos naftos terminalą eksportuojama dauguma Mažeikiuose pagamintų degalų. Problema, kad daugiausia šio kuro yra transportuojama iki terminalo geležinkeliu.
Lenkijos koncernas turi tiek daug pretenzijų „Lietuvos geležinkelių“ pateikiamoms sąskaitoms, kad šiuo metu svarsto galimybę net pateikti skundą Europos Sąjungai. „Orlen“, siekdamas sumažinti eksportuojamo kuro ekspedicijos išlaidas, pasiūlė, kad naftotiekiu sujungs Mažeikių naftos perdirbimo įmonę su Klaipėdos terminalu.
Bet apie šią investiciją Lenkijos koncernas nenori kalbėti su Lietuvos valdžia tol, kol negaus kontrolės teisės valstybei priklausančiame Klaipėdos naftos terminale.
O Vilniaus apie tai nenori net girdėti. “Klaipėda – tai vienintelis terminalas, kurį turime prie Baltijos jūros. Jis mums reikalingas saugumui užtikrinti. Terminalas galėtų būti panaudotas tragiškos situacijos atveju”, – aiškino vasario vidury Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.
Jeigu „Orlen“ skelbdamas Rusijos partnerio atvedimą į “Mažeikių naftą”, taip bando „suminkštinti“ lietuvius, Lenkijos koncernas rizikuoja gauti atvirkščią rezultatą - tai gali „sukietinti“ Vilniaus poziciją.
Tai sukritikavo ir premjeras Andrius Kubilius: “Nenorėčiau, kad mūsų palaikomų Lenkijos strateginių investicijų dėka į Lietuvą ateitų labai nepageidaujamas kapitalas”.
Pasitikėjimo krizė?
Galima įtarti, kad ir Lenkijoje kiltų ginčų, jeigu privatus investuotojas bandytų perimti mūsų pagrindinę naftos eksporto bei importo infrastruktūrą, įtvirtinant monopolį rinkoje. O kas būtų, jei į monopolizuotą rinką ši privati įmonė užleistų „nepageidaujamą“ investuotoją?
Savaime aišku, kad „Orlen“ nori pigiau transportuoti naftą į Lietuvą. Gal nori kontroliuoti Klaipėdos naftos terminalą, nes nerimauja dėl to, kad konkurentai galėtų pasinaudoti šiuo uostu ir tuo pačiu pakirsti Lenkijos įmonės interesus Lietuvoje.
Šių metų pradžioje rusų koncernas „LUKoil“ pradėjo per Klaipėdą gabenti kurą iš Vakarų Europos perdirbimo įmonės. Ši konkurencija gali būti didžiulis iššūkis koncernui „Orlen“, kuris beveik nuo pamatų kūrė savo degalų pardavimo rinką Lietuvoje “Mažeikių naftos” produktams ir yra priverstas dar nemažai investuoti į Lietuvos įmones.
Šiuos prieštaringus interesus galima suderinti. Bet faktas, kad iki šiol nepavyko to padaryti, parodo, kad tikroji problema gali būti pasitikėjimo krizė tarp „Orlen“ koncerno ir Lietuvos valdžios.
Tačiau patį didžiausią smūgį Lenkijos-Lietuvos naftos unija patirs, kai paaiškės, kad reikėjo pakviesti arbitrą iš Rusijos tam, kad išspręstų šią krizę.