1995 m. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) nutarus, jog šis terminas turi būti keičiamas žodžiu „rinkodara“, LiMA teigimu, iki šiol kyla painiava dėl šių dviejų terminų vartojimo tiek specialistams, tiek vertėjams, tiek akademinei visuomenei.
Anot LiMA valdybos pirmininko Simono Bartkaus, jei „rinkodara“ neturėtų „rinkos darymo“ prasmės, gal ir būtų galima susitarti, jog tas žodis yra „marketingo“ atitikmuo.
„Bet „rinkodara“ jau turi savo prasmę - ji yra marketingo strategijos dalis, todėl dabar vartojama jos prasmė iš esmės klaidinanti“, - įsitikinęs S.Bartkus.
Pasak jo, šių dviejų terminų esmės nesuvokimas ne tik iškraipė tikrąją marketingo reikšmę, bet ir ją susiaurino tik iki rinkodaros.
LiMA valdybos nario ir idėjos įteisinti „marketingą“ iniciatoriaus Ryčio Buračo nuomone, neįsigilinimas į marketingo dalyko turinį, loginės struktūros nežinojimas bei ryžtingi ir kategoriški kalbininkų reikalavimai rasti marketingui lietuvišką atitikmenį buvo skubotas sprendimas.
„Yra daugybė marketingo veiksmų, neįtelpančių į „rinkodaros“ sąvoką“, - teigia R. Buračas.
2010 m. vasarį atliktos Lietuvos marketingo asociacijos narių apklausa parodė, kad 71 proc. marketingo specialistų nemano „rinkodarą“ esant tinkamu „marketingo“ sąvokos atitikmeniu.
Apklaustųjų pateikti argumentai: „marketingas apima plačiau nei rinkodara“, „lietuviško atitikmens per siaura prasmė“, „rinkodara neaprėpia visų marketingo veiksnių“, „rinkodara yra tik dalis marketingo“, „vertinys yra netikslus“.
43 proc. apklausoje dalyvavusių marketingo specialistų, paklaustų, kaip jų įmonėje vadinamas marketingo funkcijas atliekantis skyrius, atsakė, kad turi marketingo skyrių, ir tik 20 proc. įmonių savo skyrius vadina „rinkodaros“. 47 proc. LiMA narių atstovaujamų įmonių turi „marketingo“ ir tik 22 proc. - „rinkodaros“ direktorius, vadovus ar specialistus.