Apklausa atlikta Lietuvos pramonininkų konfederacijos
ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Rusijos Federacija
verslo tarybos iniciatyva.
Didžioji dauguma respondentų išreiškė optimistinius lūkesčius
dėl verslo ryšių Rusijoje plėtros: 87 proc. norėtų pradėti plėtoti
naujus arba plėsti jau esamus verslo ryšius Rusijoje, 4 proc. - ne,
7 proc. buvo neapsisprendę.
Atsakiusieji pagal svarbą reitingavo veiksnius, kurie padėtų
plėtoti verslo ryšius Rusijoje. Didžiausias skaičius - 56 proc. -
kaip svarbiausią veiksnį įvardijo geresnių tarpvalstybinių santykių
poreikį, 39 proc. - mažesnius muitus, 37 proc. - lengvesnį vizų
režimą, 32 proc. - daugiau informacijos apie Rusijos rinką, 31
proc. - paprastesnę licencijavimo bei sertifikavimo tvarką, 26
proc. - patogesnį oro ir sausumos transporto susisiekimą su Rusija
ir jos regionais, 24 proc. - palankesnes prekių eksporto į Rusiją
draudimo sąlygas, 14 proc. - pridėtinės vertės mokesčio (PVM)
susigrąžinimo problemų sprendimą, 6 proc. - didesnes kiekybines
prekių kvotas.
Apklausa rodo, kad įmonių lūkesčiai dėl sėkmingesnio Lietuvos
ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Rusija iš pesimistinių
tampa optimistiniais. Į klausimą, kaip per praėjusius 2-3 metus
keitėsi šios sąlygos iki šiol, 39 proc. nurodė, kad jos blogėjo, 3
proc. - kad gerėjo, 54 proc. neturėjo aiškios nuomonės.
Iš apklausoje dalyvavusių 82 respondentų 91 proc. atstovauja
šalies įmonėms, kurios veikia daugiau kaip 5 metus. 60 proc.
atsakiusiųjų nurodė, kad jų atstovaujamos įmonės turi verslo ryšių
Rusijoje. Dauguma - 51 proc. - respondentų pažymėjo, kad jų įmonė
eksportuoja į Rusiją, 26 proc. - kad importuoja, 2 proc. turi
rusiško kapitalo, 1 proc. investuoja Rusijoje.