Europa beviltiškai atsilieka nuo JAV ar Kinijos pagal plotus, kuriuose auginami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO).
Vokietijos koncerno BASF išvestai bulvių veislei `Amiflora' suteiktas leidimas – vos antrasis Europos Sąjungos istorijoje po JAV genų inžinerijos milžinės „Monsanto“ patobulintų kukurūzų. Šiuos leista sėti daugiau nei prieš dešimt metų.
Lietuvoje nei viena, nei kita kultūra kol kas neauginama. Tačiau paguoda menka: kiek suvalgome genetiškai modifikuoto maisto – lieka tik spėlioti.
Bandymai buvo nesėkmingi
Prieš trejetą metų Lietuvos žemdirbystės institutas šalia Vėžaičių (Klaipėdos r.) buvo užsimojęs užsėti bandymų lauką genetiškai modifikuotais rapsais.
Tačiau Aplinkos ministerija nedavė leidimo.
Mat nei valdininkų, nei visuomenės nepavyko įtikinti, kad šie augalai nesusikryžmins su įprastais ir neturės poveikio aplinkai.
Metais anksčiau – 2006-aisiais tas pats institutas negavo leidimo sodinti genų inžinierių „patobulintas“ bulves Vokės filiale.
Aplinkos ministerijos GMO skyriaus vyriausiosios specialistės Neringos Šarkauskienės teigimu, kol kas nėra gauta prašymų net bandymams auginti tokias kultūras, jau nekalbant apie ūkininkavimą.
„Užsiimti komerciniu GMO auginimu Lietuvoje įmanoma, tačiau galioja itin griežti reikalavimai, todėl norinčiųjų dar neatsirado.
Nustatyta, kaip tokie augalai gali būti sėjami ar sodinami, kaip juos transportuoti. Net ir izoliacinė juosta aplink GMO plotą turi būti ne mažesnė kaip 50 metrų pločio“, – aiškino N.Šarkauskienė.
Augino net lenkai
Tuo tarpu gretimoje Lenkijoje GMO auginami jau ne pirmus metus – čia buvo sėjama „Monsanto“ išvesta kukurūzų veislė. Ją ES leido auginti 1998 metais.
Tas pat buvo daroma Portugalijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Rumunijoje ir Čekijoje.
Tiesa, ES leidimą auginti GMO išduoda dešimčiai metų, vėliau jį reikia atnaujinti. Kol kas šiems metams pastarosios valstybės leidimo sėti kukurūzus neturi.
Užtat čekai ir vokiečiai jau nusiteikę auginti genetiškai modifikuotas bulves. ES su tuo sutiko.
Šias bulves numatoma daugiausia naudoti popieriaus pramonėje – BASF koncerno gudragalvių išvesta veislė pasižymi dideliu krakmolo kiekiu, todėl ji labai vertinga gaminant klijus.
Pasak N.Šarkauskienės, galimybės šioms bulvėms nustelbti kitas nėra: jos bus auginamos ribotuose plotuose, ši rūšis nesikryžmina su kitomis, o derlius turi būti nuimtas dar iki sėkloms subręstant.
Apie mėsą – nė žodžio
Tačiau ši bulvių veislė, pavadinta `Amiflora', EK sprendimu galės būti naudojama ir pašarams.
Kitaip tariant, kiaulė ar jautukas galės šveisti genetiškai modifikuotas bulves, ir jų mėsos valgytojai apie tai net nenutuoks.
Mat ES privaloma nurodyti genetiškai modifikuotų produktų kiekį žmonių maiste ar gyvulių pašaruose. Tačiau ar pastaraisiais šertų gyvūnų mėsoje yra GMO pėdsakų – niekam nerūpi.
Pagal reglamentą, ženklinti mėsą, pieną ar kiaušinius, gautus iš GMO šertų gyvūnų, nebūtina.
„Iš GMO šeriamų gyvūnų pagamintos produkcijos specialiai žymėti nereikia. Galima šerti tokiais pašarais kiek tik norima.
Lietuvoje naudojama labai daug sojų pašarų, iš kurių net apie 60 proc. – genetiškai modifikuoti“, – pripažino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.
Riba – labai aiški
Žmonėms skirtame maiste apie GMO galima neskelbti tik tuo atveju, jei šių produktų sudėtyje yra mažiau nei 0,9 procento. Viršijus šią ribą įspėjimas – privalomas.
Praėjusiais metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrino 202 į mūsų šalį importuojamus produktus. Nustatyta, kad keturiais atvejais pardavėjai nenurodė, jog juose yra daugiau nei 0,9 proc. GMO.
Tai – iš JAV įvežti maisto papildai „Hair/Skin/Nail Kapsule“ (60 kilogramų), kanadietiški papildai „Power Multi Vit 90 Lithu“ (634,4 kilogramo), turkiški vafliai „Wafer Hazelnut“ (744 kilogramai) ir toje pačioje šalyje pagaminti šokoladiniai saldainiai „Zaza Olivya Single Twist Cocolin“ (7,2 tonos).
Šie gaminiai buvo grąžinti iš naujo paženklinti.
Pernai patikrinus Lietuvos įmones, naudojančias GMO, buvo nustatyti 7 atvejai, kai apie šiuos produktus vartotojai nebuvo įspėjami.
Taip elgėsi kepėjai, genetiškai modifikuotą margariną ar sojų aliejų naudoję duonai bei konditerijos gaminiams.
„Tokių atvejų kasmet vis mažėja. Pastebėjome ir dar vieną tendenciją, kad gamintojai pamažu atsisako genetiškai modifikuotų žaliavų.
Mat tokius produktus būtina ženklinti, o tai – papildomas darbas“, – aiškino V.Jarošienė.
JAV – jokių įspėjimų
Lietuvoje tvarka yra palyginti griežta.
O štai už Atlanto – Jungtinėse Amerikos Valstijoje – į GMO žvelgiama kaip į kasdienę duoną.
Jeigu kas nors genetiškai modifikuota – tai nebus pažymėta. JAV tokio reikalavimo nėra, nors net į 75 proc. pagamintų maisto produktų dedama GMO.
„Nesuprantu, kodėl žmonės nesukyla su ginklais rankose ir nešaukia nuo stogų apie tokius dalykus, kurie jiems nežinant taip paplito.
Net dabar dauguma amerikiečių nekelia klausimų. Ši pramonė lieka mažai reguliuojama“, – stebėjosi apžvalgininkė April Scott, daug rašanti genetiškai modifikuoto maisto priežiūros tema.
GMO galima rasti ir rūbuose, nes ši technologija dažnai pasitelkiama auginant medvilnę.
GMO gali būti ir namų valymo reikmenyse. Net žmonės, kurie pasiryžę gyventi be chemikalų ir perka actą, kad patys pasigamintų ekologiškų valiklių, nustebtų sužinoję, jog actas galėjo būti distiliuotas iš genetiškai modifikuotų kukurūzų.
* * *
Skandalai neišmuša „Monsanto“ iš vėžių
* Į 95 proc. sojų pupelių ir 80 proc. kukurūzų Jungtinėse Valstijose yra suleidžiama genų, patentuotų didžiulės korporacijos „Monsanto“.
* Korporacijos veiklos pradžia – 1901 metai. Tai buvo paprasta chemijos įmonė, išradusi dirbtinį saldiklį – sachariną.
* Nepaisant ne vieno skandalo, „Monsanto“ klestėjo. Pastaruoju metu – dėl genų inžinerijos išradimų.
* Europiečiams gali atrodyti nesuvokiama, kaip iki šiol JAV yra leidžiama karvėms suleisti „Monsanto“ produktą – augimo hormoną rekombinantinį galvijų somatotropiną (rBGH), kuris padeda karvėms turėti daugiau pieno.
* „Monsanto“ pirmauja išvedant atsparių kirminams ir kitokiems kenkėjams kukurūzų, sojų pupelių ir medvilnės rūšis.
* Didžiausios sėkmės sulaukęs „Monsanto“ išradimas – herbicidas „Roundup“. Šis ir Lietuvoje parduodamas chemikalas lengvai naikina piktžoles ir neva nekenkia žmonėms bei gyvūnams.
* Kadangi kartu su piktžolėmis „Roundup“ žudo ir tradicinius javus, anksčiau ūkininkai naudojo chemikalą tik dirvai prieš sėją paruošti. Tačiau tuomet į pagalbą vėl atskubėjo „Monsanto“ išradėjai.
* Pasitelkę genų inžineriją, jie taip modifikavo javus, kad šie tapo atsparūs „Roundup“ herbicidui. Todėl, norėdamas išvengti kenkėjų ir drauge išsaugoti savo derlių, turi pirkti ne tik „Roundup“ chemikalus, bet ir „Roundup Ready“ javų sėklą.
* „80 proc. laukų auginami genetiškai modifikuoti javai tik todėl, kad jie atsparūs herbicidams“, – sakė Maisto saugos centro Vašingtone vadovas Andrew Kimbrellas.
* Europa baisisi tokiais amerikiečių eksperimentais su gamta ir pačiais savimi. Tačiau Amerikoje daugelis nesupranta ar tiesiog nenori girdėti apie tai, kad save prifarširuoja genetiškai modifikuotų produktų.
* Žmonės linkę tikėti, kad jei valdžia leidžia jais prekiauti, juos vartoti turėtų būti saugu. Tačiau Jungtinių Valstijų maisto kokybės kontrolierių darbas dažnai lyginamas su lapės bandymais saugoti vištidę.
* Kažkodėl „Monsanto“ ir kitiems GMO šalininkams lengvai pavyksta palenkti JAV vadovus į savo pusę.
* Buvęs JAV prezidentas George'as Bushas dažnai aiškindavo, kad genetiškai modifikuotas maistas padės kovoti su badu Afrikoje, nors seniai įrodyta, kad badaujama ne dėl maisto trūkumo pasaulyje, o dėl netinkamo jo paskirstymo.
* Į valdžią atėjus Barackui Obamai ir Demokratų partijai, kova su „Monsanto“ nepajudėjo iš vietos. Nebent pergale reikėtų laikyti pirmosios JAV ponios Michelle Obamos ekologišką daržą Baltųjų rūmų pievelėje.
* * *
GMO – nebūtinai baubas
Vytautas Ruzgas
Daktaras, Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotojas
„Mes genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) tyrimais negalime užsiimti. Tai – itin brangi veikla, o mūsų šalis per maža. Galbūt kai kurios įmonės ir norėjo čia atlikti bandymus, tačiau, kilus pasipriešinimui, to atsisakyta.
Dėl GMO poveikio žmogaus organizmui mokslininkai ginčijasi ne pirmus metus. Esama įvairių tyrimų ir išvadų, tačiau prie bendros nuomonės kol kas neprieita.
Kita vertus, GMO aprėpia labai daug produktų. Pavyzdžiui, kvietrugiai. Juk gamtoje tokių nėra, tai – žmogaus, sukryžminusio kvietį su rugiu, darbas. Tačiau kvietrugiai naudojami pašarams, degtinei gaminti ir vargu ar įžvelgtume čia ką nors blogo.
Kitas reikalas, kai mokslininkai įterpia žuvies geną į bulvę, kad ją būtų galima anksčiau ar šaltesniame klimate pasodinti. Čia jau, atleiskite, kažkoks nesusipratimas.
Nemanau, kad reikia labai bijoti GMO. Blogiausia, kad tokie augalai dažnai maudomi chemikaluose kaip kūdikiai vonelėse. Išveda herbicidams atsparią javų veislę – ir gali purkšti kiek tik nori.
Tačiau man nesmagu būtų valgyti duoną, kuriai kepti naudoti javai prieš pat nuimant derlių buvo purškiami chemikalais.“