Išmokti taupyti pinigus – ne lengviau negu juos uždirbti

Aš nerenku kasos čekių. Bandžiau, bet mėnesio gale supratau, kad kelių trūksta, – kažkur išgėriau kavos, nusipirkau žurnalą ir to nepasižymėjau užrašų knygelėje.

Tvarkiau ir kompiuterinę namų buhalteriją, bet gal tik dvi savaites.

Šiandien į taupymą žiūriu paprastai – mėnesio pabaigoje mėginu prisiminti, kur pramogavau ir kiek išleidau.

Ar pirkau maisto, kurio nesuvalgėme, todėl teko išmesti, ar įsigijau daiktą, kurio buityje nereikia? Dažniausiai visi atsakymai – neigiami.

Seniai pakeičiau namuose lemputes į taupančias elektros energiją, išjungiau nenaudojamus buitinius prietaisus, o parduotuvėje apsiperku pagal sąrašą.

Vadinasi, išleidžiu tiek pinigų, kiek reikia, kad išgyvenčiau per mėnesį. O jeigu sąskaita neliko tuščia, vadinasi, ir sutaupiau.

„Kasos čekių nerenku ir aš – tai atima pernelyg daug laiko. Tiesa, visus kvitus renka žmona. Ji visus skaičius surašo į sąsiuvinį ir pateikia man ataskaitą, kiek išleidome maistui ar drabužiams“, – sakė A.Stonys.

Jam pačiam labiau patinka kompiuterinė namų buhalterijos knyga.

Tai tarsi psichologinis triukas – savo akimis matai grafike, kur pinigų išleidi daugiau negu turėtum, ir pradedi taupyti be jokių pastangų.

Šiandien taupyti madinga.

Prieš porą metų visi skatino gyventi šia diena ir mėgautis naujais pirkiniais, skaniais restoranų patiekalais ir egzotiškomis kelionėmis, o šiandien viskas kitaip.

Dauguma susitikę diskutuoja nebe apie tai, kuris restoranas geriausias, o apie tai, kurioje parduotuvėje didžiausios nuolaidos ir kaip sumažinti sąskaitą už elektrą ar išlaidas maistui.

Ar iš tiesų krūva kasos čekių ir namų buhalterijos knyga padeda taupyti?

Bendrovės, sukūrusios kompiuterinę namų buhalterijos programą „Butas“, vadovas Jevgenijus Žarkichas tvirtino, kad praėjusiais metais šios nemokamai platinamos programos paklausa nestipriai augo.

„Tačiau 2008 metais, kai prasidėjo sunkmetis, susidomėjimas kompiuterine namų buhalterija pašoko 50 proc.

Žmonės iš tiesų pradėjo kontroliuoti savo išlaidas.

Galbūt iš pradžių jiems tai atrodė tarsi žaidimas, tačiau dabar šeimos turėtų pajusti akivaizdžią naudą“, – įsitikinęs vilnietis.

Pasak J.Žarkicho, pastaruoju metu taupančių gyventojų įpročiai ir poreikiai keičiasi. Jie nori kontroliuoti paimtas paskolas, prašo sukurti skaičiuokles, kurios leistų planuoti išlaidas kelis mėnesius į priekį, o ne vien peržiūrėti praėjusių mėnesių balansą.

„Jeigu tai būtų tik skaičiai popieriuje ar kompiuterio ekrane, nemanau, kad būtų efektyvu. Tačiau kai matai pagal gyvenimo sritis suraikytą išlaidų tortą – tai kas kita. Didžiausia torto dalis užsifiksuoja galvoje.

Nebereikia stengtis taupyti visur ir visada.

Nebereikia apie taupymą galvoti kiekviename žingsnyje, kai tiksliai žinai, kam išleidi per daug pinigų. Tai tikrai naudinga“, – sako A.Stonys.

Jis namų buhalteriją ėmė tvarkyti prieš gerus trejus metus, kai krize nė nekvepėjo.

Iliuzionistas prisipažino, kad iš pradžių jam buvo tiesiog įdomu pažaisti su skaičiais, juolab šeima niekada nesielgė lengvabūdiškai su pinigais.

„Niekada netroškome gyventi prabangiai. Jeigu norėdavome įsigyti kokį nors daiktą parduotuvėje, nepirkdavome spontaniškai – tris dienas galvodavome.

Tiek laiko užtenka atvėsti nuo emocijų ir suvokti, ar to daikto tikrai reikia“, – paaiškino iliuzionistas.

Asmeninių finansų programa „Microsoft Money“ A.Stonys susidomėjo prieš dešimt metų. Tiesa, ji buvo gana sudėtinga. Programa „Butas“ pasirodė kur kas lengviau prisijaukinama.

Vilniečiai Jurijus ir Jekaterina Lavrinovičiai tvarkyti namų buhalteriją pradėjo prieš septynerius metus – kai atsikraustė į naują būstą, kuriame nebuvo nei baldų, nei jokios įrangos.

Tuomet šeima buvo priversta skaičiuoti pinigus ir planuoti pirkinius. Be to, norėdami daugiau pakeliauti, turėjo susitaupyti pinigų ir savo pomėgiams. Jų kelionių maršrutai nusidriekė į Šiaurės ir Pietų Ameriką, Japoniją.

„Namų buhalterija padeda atskleisti, kur dingsta pinigai. Mūsų bute įrengtas dujinis šildymas. Anksčiau jo nereguliuodavome.

Bet iš namų buhalterijos pastebėjome, kad galime sutaupyti, jeigu dieną, kai nebūname namie, šildymą išjungiame.

Pakeitėme elektros lemputes į taupiąsias, bet didelio efekto tai nedavė, jų šviesa mums nepatiko, todėl vėl naudojame kaitrines lemputes. Bet daugiausia elektros sunaudoja vonios grindų šildymas. Dabar jį įjungiame labai retai“, – pasakojo Jurijus.

Šeima taip pat pradėjo saikingiau vartoti maisto produktus, nes įvertino, kiek sugedusių produktų išmeta ir kiek pinigų jiems išleidžia.

Tačiau dabar Lavrinovičiai labiau atsipalaidavę negu tuomet, kai ėmėsi namų buhalterijos.

„Šiandien naudojamės tik elektronine komunalinių mokesčių knygele. Po dvejų trejų metų namų buhalterija gerokai įgrysta. Pamatai, kad niekas nebesikeičia, įgūdžiai tampa vienodi ir nebereikia tokios griežtos kontrolės“, – pasakojo Lavrinovičiai.

Šeima mėgsta daug keliauti ir fotografuoti, todėl dažniausiai pinigus taupo kelionėms.

„Iki šiol neturime lovos. Bet mums nesvarbu. Svarbiausia – pomėgiai.

Tačiau prieš kiekvieną kelionę labai kruopščiai apskaičiuojame visas būsimas išlaidas transportui, nakvynėms, ekskursijoms. Tuomet grįžus namo nebūna staigmenų sąskaitoje“, – aiškino J.Lavrinovičius.

Kai prieš kelerius metus A.Stonys draugams papasakojo, kad skaičiuoja savo išlaidas ir jas analizuoja, draugai šaipėsi: „Arvydai, ką čia pasakoji?“ Bet liovėsi šaipytis, kai patys pamėgino skaičiuoti išlaidas.

„Skaičiuoti ir taupyti nėra paprasta. Namų buhalteriją reikia tvarkyti mažiausiai tris mėnesius, kad pamatytum, ar tai efektyvu, ir galėtum daryti išvadas.

Be to, pirmą mėnesį išvis reikėtų nurašyti, nes prireiks daug kantrybės ir pastangų prisiminti ir užfiksuoti visas išlaidas, o jeiką nors praleisite – tai jau bus netikslu“, – tvirtino A.Stonys.

* * *

* Daugelis pirkėjų apsipirkti išsiruošia į tuos prekybos centrus ar vadinamąsias prekybos bazes, kur tam tikromis dienomis skelbiamos įvairių produktų nuolaidos ir akcijos. Tiesa, šios parduotuvės nebūtinai yra šalia namų. Tad ar tai padeda sutaupyti?

* Tarkim, gyvenate šalia prekybos centro, į kurį apsipirkti einate pėsčiomis, o iki artimiausios „Norfos“ bazės – 6 kilometrai, iki „Maxima“ bazės – 12 kilometrų. Vykstant automobiliu, kuris benzino vidutiniškai naudoja 10 l/100 km, nuvažiuoti iki „Norfos“ ir grįžti kainuos apie 5 Lt, o iki „Maxima“ – 10 Lt.

* Sakykime, savaitės pirkinių krepšeliui skiriate apie 100 litų. Kad atsipirktų kelionė, „Norfoje“ turite sutaupyti daugiau nei 5 proc. pirkinių vertės, „Maximoje“ – 10 proc. Todėl kiekvieną kartą reikia gerai pasverti, ar verta išduoti savo „namų“ parduotuvę.

* Pardavėjai nuolat analizuoja besikeičiančius pirkėjų įpročius ir žino, kad šiuo metu jų galvose įjungtas taupymo režimas. Tuo prekybininkai sumaniai naudojasi.

* Viena paprasčiausių gudrybių, kurią pasitelkia ir prekybos centrai, ir turgaus prekeiviai, – ryškiai geltonos kainų etiketės. Jos visuomet traukia pirkėjo akį ir asocijuojasi su nuolaida, nors prekei nuolaida nebūtinai taikoma.

* Aktyviai reklamuojamos didelės nuolaidos nebūtinai padeda pirkėjui sutaupyti. Jeigu žmogus įsigyja neplanuotą prekę tik dėl to, kad jai taikoma nuolaida, – tai jau pardavėjo pergalė. Nuolaidos nebūtinai padeda sutaupyti, jos gali priversti išleisti pinigus.

* Draudimo bendrovės ir bankai, siūlydami kaupiamąjį draudimą ar panašias paslaugas, raginančias kiekvieną mėnesį atidėti po kelis šimtus litų į sąskaitą, taip pat reaguoja į pasikeitusius žmonių įpročius.

* Būtina labai atidžiai išstudijuoti kaupiamojo draudimo ar indėlio sąlygas, nes jų palūkanos, atskaičiavus visus administravimo mokesčius, gali būti kur kas mažesnės nei paprasto terminuotojo indėlio, o įsipareigojimai – didesni: kaupti pinigus dešimt metų ir neturėti galimybės jais pasinaudoti pirma laiko. Kitu atveju atgausite gerokai mažesnę sumą nei įmokėjote ir nieko nesutaupysite.

* * *

* Taupymas neturi atimti daug laiko ar juolab erzinti.

* Nereikėtų stačia galva pulti taupyti, t.y. vieną rytą atsikėlus paskelbti – viskas, nuo šiandien pradedu taupyti! Geriau po truputį. Tiesiog pradėkite galvoti, kur išleidžiate pinigus, tuomet apskaičiuokite išlaidas, jas išanalizuokite ir po truputį keiskite įpročius.

* Taupymas neturi tapti gyvenimo būdu – nebūtina susiveržti diržo iki skausmo ir prievartauti save, nes anksčiau ar vėliau nuo to norėsis pabėgti. Tai gali virsti labai didelėmis spontaniškomis išlaidomis.

* Svarbu visas išlaidas užfiksuoti tą pačią dieną, kai jos atsirado. Jeigu atidėsite rytdienai, o paskui – ir savaitgaliui, galiausiai darbas liks nepadarytas. Tai užtrunka ne daugiau nei penkias minutes.

* Piniginėje ar kišenėje turėkite rašiklį ir popieriaus lapelį, ant kurio vis užrašykite: litas, du litai, litas. Nedetalizuokite, ar sumokėjote už puodelį kavos, ar automobilio stovėjimą. Tai – tiesiog smulkios išlaidos.

* Labai svarbu matyti kas mėnesį besikeičiančias išlaidų tendencijas. Tai padeda aiškiai suprasti, kur išleidžiate per daug, o kur viskas gerai – tuomet nereikia nuolat galvoti apie taupymą.

* Labai svarbu, kad visi šeimos nariai elgtųsi sąžiningai, neslėptų net ir smulkių savo išlaidų ir vienodai taupytų.

* * *

Daugelis maisto parduotuvėse stengiasi apsipirkti kartą per savaitę.

„Lietuvos ryto“ žurnalistas suskaičiavo, kiek kainuoja jo trijų asmenų šeimai įprastas savaitės pirkinių krepšelis, ir tuomet palygino, kiek būtų sutaupęs, jei būtų rinkęsis pigiausius tos parduotuvės produktus.

Jautienos ir kiaulienos faršas, iki 35 proc. riebumo, 0,5 kg (10,99 Lt/kg) 5,50 Lt

Virta „Nemateko“ dešra „Jokių E“ (300 g) 6,59 Lt

Silkių filė „Zigmo žuvys“ (220 g, akcija) 1,99 Lt

Majonezas „Sostinė“ (380 g) 4,99 Lt

Pienas „Rokiškio naminis“ (1 l) 2,19 Lt

Kefyras „Dvaro“ (1 l) 2,89 Lt

Jogurtas „Saulės pienas“ (900 g) 3,29 Lt

Sviestas „Favorit“ (200 g) 2,49 Lt

Bananai, 1 kg (3,99 Lt/kg) 3,99 Lt

Pomidorai, 0,5 kg (6,99 Lt/kg) 3,50 Lt

Paprikos, 300 g (8,99 Lt/kg) 2,70 Lt

Konservuoti lupti pomidorai „Mutti“ (400 g) 4,59 Lt

„Daumantų“ pomidorų padažas (500 g) 2,89 Lt

Saldainiai „Karūna“, 200 g (13,99 Lt/kg) 2,80 Lt

Balta raikyta „Šeimos“ duona (500 g, akcija) 2,99 Lt

Juoda duona su medumi (500 g, akcija) 2,99 Lt

„Smetoniška“ gira (1 l) 2,99 Lt

6 „Vilniaus“ alaus 0,33 l buteliai (1,79 Lt/but.) 10,74 Lt

Vanduo „Elite“ (2 l, akcija) 1,39 Lt

Sūris „Romano“, 150 g (32,99 Lt/kg) 4,95 Lt

Panevėžio natūrali grietinė (500 g) 3,79 Lt

Makaronai „Divella“ (500 g) 2,99 Lt

Alyvuogių aliejus „Extra Virgin“ (1 l, akcija) 12,99 Lt

Suma 95,86 Lt

Kiaulienos faršas, 0,5 kg (9,69 Lt/kg) 4,85 Lt

Virta dešra „Mėgėjų“ (300 g) 1,69 Lt

Silkių filė „Zigmo žuvys“ (220 g, akcija) 1,99 Lt

Majonezas „Optima linija“, pusriebis (380 g) 2,99 Lt

Pienas „Optima linija“ (0,9 l) 1,39 Lt

Kefyras „Favorit“ (0,9 l) 1,59 Lt

Jogurtas „Optima linija“ (900 g) 1,79 Lt

Tepus riebalų mišinys „Optima linija“ 0,95 Lt

Bananai, 1 kg (3,99 Lt/kg) 3,99 Lt

Pomidorai, 0,5 kg (6,99 Lt/kg) 3,50 Lt

Paprikos, 300 g (8,99 Lt/kg) 2,70 Lt

Konservuoti lupti pomidorai „La Palma“ (400 g) 3,69 Lt

„Mėgėjų“ pomidorų padažas (500 g) 1,79 Lt

Saldainiai „Raudonoji aguona“, 200 g (9,99 Lt/kg, akcija) 2,00 Lt

Balta raikyta „Optima linijos“ duona (700 g) 2,59 Lt

Tamsi duona (700 g, akcija) 0,89 Lt

„Optima linijos“ giros skonio gėrimas (2,5 l) 1,29 Lt

„Optima linijos“ alus (2 l) 3,95 Lt

Mineralinis vanduo „Quench“ (2,5 l) 1,39 Lt

„Olandiškas“ baltyminis riebalinis gaminys, 150 g (7,49 Lt/kg) 1,12 Lt

„Optima linijos“ grietinė (500 g) 1,79 Lt

Makaronai „Optima linija“ (400 g) 0,79 Lt

Augalinis aliejus „Jasmine“ (0,9 l) 3,19 Lt

Suma 51,91 Lt

* * *

SEB šeimos finansų ekspertė

„Anksčiau bankų palūkanos buvo mažesnės nei infliacija ir neskatino turėti indėlių. Kaip tik apsimokėjo investuoti pinigus į buitį. Dabar viskas atvirkščiai. Pernai didžiuosiuose šalies miestuose, išskyrus Vilnių, naujų indėlių gerokai padaugėjo.

Akivaizdu, kad keičiasi žmonių prioritetai ir gyvenimo būdas. Smarkiai išpopuliarėjo interneto tinklalapiai, kuriuose dalijami patarimai, kaip taupyti. Išaugo tokių knygų paklausa ir pasiūla.

Dabar madinga dalytis informacija apie tai, kaip sutaupyti, kur rasti nuolaidų.

Ne vienai šeimai tai tapo savotišku azartu, iššūkiu, kuris netgi teikia savotišką pasitenkinimą.

Kad norima sutaupyti, tvarkyti namų buhalteriją ir skaičiuoti visas išlaidas – labai gerai, tačiau dar svarbiau, kad taupymas neslėgtų.

Neretai atsitinka taip, kad šeima beatodairiškai taupo, o paskui silpnumo akimirką nusprendžia papramogauti už visas savo kančias – taip nubraukia visas pastangas ir išleidžia dar daugiau nei gyvendami normaliai.

Kita vertus, jeigu žmonės, ypač vyresnio amžiaus, iki šiol ne vienerius metus taupė pinigus, kaip patys sako, juodai dienai, jie turėtų nebijoti pripažinti, kad ta juoda diena iš tiesų atėjo. Šiuo metu panaudoti dalį santaupų tikrai nėra nuodėmė.“