Prabangos kodas – tautinis kostiumas (nuotraukos)

Aistė GRIŠKONYTĖ, LR korespondentė
Nors daugelis mūsų tautinius kostiumus esame matę tik liaudies dainų ar šokių kolektyvų koncertuose, šis drabužis pamažu skinasi kelią į dažno lietuvio spintą.
Liaudies meistrų pasiūti tautiniai kostiumai šventėje gali nustelbti net pripažintų dizainerių kūrinius.
Daugiau nuotraukų (1)
Ir jeigu sumanysite juo pasipuošti minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – neprašausite pro šalį. Tik specialistai įspėja, jog tautinis kostiumas turi būti pasiūtas pagal tam tikras taisykles. Labai svarbu jį tinkamai sukomplektuoti, antraip kostiumas taps ne stilinga, o juokinga apranga.
Vietoj 5 pasijonių – vienas
Lietuvos liaudies kultūros centro vyriausioji specialistė Danutė Keturakienė vis dažniau konsultuoja žmones, koks modelis geriausiai atspindi vieną ar kitą regioną, laikotarpį, kurios kostiumo detalės būtinos, o kurių – galima atsisakyti.
„Kiekvienas regionas turi ypatumų. Pavyzdžiui, jeigu mergina vilki žemaitišką kostiumą, jai pakanka ryšėti prijuostę ir nebūtina apsirišti juosta. Jeigu kostiumas pasiūtas pagal dzūkišką modelį – austinę juostą būtina ryšėti. Senoliai netgi sakydavo, kad jei dzūkė be juostos – tai beveik nuoga“, – kostiumų subtilumus aiškino D.Keturakienė.
Pagal autentišką modelį pasiūtas tautinis kostiumas – kone amžinas ir madingas drabužis.
Tačiau jis nebūtinai yra praktiškas ir patogus, todėl kai kurias detales leidžiama keisti.
„Dabar moterys dažniausiai užsisako sijoną tik su vienu drobiniu pasijoniu. Turime duomenų, kad anksčiau Žemaitijoje vienu metu moterys vilkėdavo net 5 pasijonius“, – pasakojo D.Keturakienė.
Pasak jos, autentiški tautiniai lietuvių drabužiai dažnai sulaukia užsieniečių liaupsių, todėl jais noriai puošiasi svetur nutekančios lietuvaitės.
Suteikiami ir sertifikatai
Įdomu, kad ši garderobo dalis atranda vietos ir lietuvių vyrų spintose.
Tiesa, gali atrodyti, kad vyriškas tautinis kostiumas ne toks išraiškingas kaip moteriškas, tačiau jame taip pat daug spalvingų, Lietuvos regionams būdingų detalių.
Skirtingose vietose vyrai dėvėjo skirtingas rudines, surdutus, ryšėjo skirtingas juostas bei kaklaskares, nešiojo skirtingas skrybėles. Vienos jų buvo puošiamos gėlėmis, kitos – povo plunksnomis. Prie tautinio kostiumo avimi tik auliniai batai.
Taigi labai svarbu ne tik išsirinkti, kurio regiono kostiumas jums labiausiai tiktų, bet ir rasti, kas jį pasiūs.
Liaudies meistrams, kurie pagal autentiškus senovinius pavyzdžius audžia juostas, siuvinėja drabužius, yra suteikiami sertifikatai.
Tad jei tautinį kostiumą siūs kaip tik toks meistras, galima būti tikriems, kad klaidų jis nepridarys.
Prilygsta vakarinei aprangai
Drabužių dizainerę Juliją Žilėnienę džiugina, kai per valstybės šventes moterys pasipuošia tautiniais kostiumais. Tai, anot kūrėjos, rodo šių ponių gerą skonį bei tam tikrą gyvenimo poziciją.
„Laikau tai patriotizmo išraiška ir prabanga, nes autentiškas tautinis kostiumas – brangus ir vertingas kūrinys“, – sakė J.Žilėnienė.
Etiketas tautinį kostiumą prilygina vakarinei aprangai.
Tad jeigu valstybės šventės proga rengiamo iškilmingo vakaro kvietime nurodytas aprangos kodas „vakarinė apranga“, pasirodę su tautiniu kostiumu tikrai pataikysite į dešimtuką.
Daugeliu atvejų tai kur kas labiau atsiperkantis drabužis tiems, kuriems tokie kvietimai yra darbo dalis. Tarkim, mūsų šaliai atstovaujantys ambasadoriai kitų valstybių šventiniuose renginiuose taip pat galėtų rodytis vilkėdami tautinį lietuvių kostiumą.
„XX amžiaus pradžioje beveik visos Europos tautos savo kostiumus ėmė stilizuoti. Lengvinamos kostiumo konstrukcijos, ieškoma modernesnių audinių. Tai visai smagus reiškinys, kartais pataikantis ir į tarptautinę mados istoriją. Pavyzdžiui, škotiško kilto virsmas moterišku languotu klostytu mini sijonu. Arba tunika – juk dabar ji panaši į hipišką palaidinę ir visų tautų dėvima ant džinsų“, – aiškino dizainerė.
Vis dėlto, anot jos, tokie stilizuoti drabužiai ir autentiškas komplektas skiriasi savo verte. Kaip bižuterija ir deimantai.
* * *
Garsių moterų aprangą komentuoja etnografė Dalia Bernotaitė-Bieliauskienė
Prezidentės Dalios Grybauskaitės tautinis kostiumas yra aukštaitiško stiliaus. Kostiumą sudaro beveik visos dalys, išskyrus galvos apdangalą, bet manau, kad prezidentė dėl praktiškumo jo nesirišo. Gražiai dera kostiumo spalvos. Tiesa, vis dėlto galima surasti netikslumų: prijuostės ir marškinių rankovių raudonų siūlų raštai galėtų būti šiek tiek arčiau pažemės ar rankogalių, šiek tiek netinkama marškinių apykaklės forma.
Seimo narės Agnės Bilotaitės tautinis kostiumas yra klaipėdiškių apranga. Didelių priekaištų neturiu: sijonas, matyt, išaustas pagal Lietuvos nacionaliniame muziejuje esantį pavyzdį, tik prijuostės pažemėje įvertus kutus reikėtų sutrumpinti perpus. Marškinių, siuvinėtų mėlynais siūlais, man neteko matyti, bet gal jie atkurti pagal kokius rašytinius šaltinius. Tik reikėjo rankoves durti arčiau siuvinėto ruožo. Kostiumą labai puošia prie juosmens parištas delmonas. Tiesa, prie tautinio kostiumo reikėjo priderinti šukuoseną: susipinti kasas, kaip tai senovėje darydavo klaipėdietės.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė dar prieš dešimtmetį iškilmingame renginyje pasirodė vilkėdama tautinį kostiumą. Matyt, ministrė turi keletą tautinių kostiumų komplektų – jais mėgsta pasipuošti per valstybines šventes. Tačiau šis kostiumas (nuotr.) turi daug trūkumų. Prijuostė, liemenė ir juosta yra aukštaitiškos, siuvinėti marškiniai, sprendžiant iš puošybos, – suvalkietiški. Prie prijuostės prisiūti platūs vąšeliu nerti mezginiai sudarko gražų audinį, nes aukštaitės prijuostes puošė ne mezginiais, o pinikais ar trumpais kuteliais. Galvos apdangalas rodo moters statusą. Merginos puošdavosi vainikais, karūnėlėmis, aukštaitės ryšėjo nuometą ar skarelę. Gerbiamai politikei, turint omenyje jos amžių, karūnėlė jau nelabai dera.
Ši televizijos laidų vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės apranga net nevadintina tautiniu kostiumu. Drabužiai nei spalvomis, nei audimo raštais, nei modeliu, nei komplektacija neatitinka tautinio kostiumo kriterijų.
* * *
Kainos – skirtingos
Moteriško tautinio kostiumo kaina (ji priklauso nuo komplektacijos, audimo technikų, įdėto rankų darbo) prasideda nuo 800 litų, vyriško – nuo 600 litų, vaikiško – nuo 250 litų. Jeigu norite, kad tautinis kostiumas būtų iki galo sukomplektuotas, t.y. prie jo būtų atitinkami galvos apdangalai, išsiuvinėtos visos autentiškos drabužių detalės, kostiumo kaina išauga ir iki 1500-2000 litų.
Jei kostiumą užsisakysite ne siuvimo bendrovėje, o pas liaudies meistrus, jo kaina išaugs dar daugiau.
Jeigu klientė užsimanytų sidabrinių karolių, aksomu ir dekoratyvinėmis siūlėmis puoštos rudinės, specialių odinių batų, kaišytinės ar rinktinės prijuostės, baltais siūlais išsiuvinėtos skarelės ir marškinių – tokio kostiumo kaina sieks ir apie 4000 litų.
Tik kažką panašaus į tautinį kostiumą už 100 litų parai galite išsinuomoti proginių drabužių nuomos salonuose. Tačiau tokiu pasipuošę, vietoj pagyrų galite sulaukti nemalonios kritikos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.