„Iš tiesų 5-6 proc. pakėlėme kai kurių butų kainas. Sąlygas diktuoja rinka. Daugiau nebenorime pardavinėti butų ir patirti tokių nuostolių kaip dabar, nors ir nauja kaina vis dar yra mažesnė už savikainą.
Tačiau jaučiame rinkos pagyvėjimą ir galime šiek tiek keisti strategiją“, – patvirtino bendrovės „Ranga IV“, siūlančios butus sostinės Perkūnkiemio kvartale, ryšių su visuomene vadovė Milda Sabienė.
Ozo parke butus statanti bendrovė „Realco“ taip pat pakoregavo kai kurių butų kainas, o įmonės tinklalapis skelbia: „Kainų dugnas pasiektas“.
Atsigavimu abejoja
„Mes buvome pirmieji, dar 2005-aisiais įspėję apie besipučiantį nekilnojamojo turto burbulą, kuris neišvengiamai turėjo sprogti. Galiu prisiekti, kad būsime pirmieji, kurie paskelbs apie atsigaunančią rinką.
Bet tai tikrai bus ne rytoj“, – nesutiko Registrų centro, registruojančio nekilnojamojo turto sandorius, atstovas ryšiams su visuomene Aidas Petrošius.
Bet šios įmonės paskelbti duomenys apie būsto sandorių skaičių metų pradžioje kaip tik tapo atspirties tašku nekilnojamojo turto bendrovėms daryti optimistines išvadas.
Vertina skeptiškai
Sausį, negalutiniais duomenimis, būstų parduota ir nupirkta 10 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Be to, būsto rinka tradiciškai pavasarį dar labiau suaktyvėja.
„Neabejoju, kad būsto pirkimo ir pardavimo sandorių šiemet bus sudaryta gerokai daugiau nei pernai.
Prieš metus nesvarstėme, ar kainos kris. Spėjome tik – truputį ar drastiškai. Šiemet jau galime klausti, ar būstas pigs, ar jau nebe“, – tvirtino bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
„Visi, kurie šiais laikais nori ką nors parduoti, yra priversti taip šnekėti. Jiems juk irgi reikia grąžinti paskolas, maitinti šeimas. Todėl jie kalba bet ką, kad tik įtikintų pirkėją.
Atsigaunanti rinka – tai tik teorija, kurią pagrįsti nėra kuo. Galima manipuliuoti gyventojų lūkesčiais, galima manipuliuoti duomenimis, bet reali padėtis yra kitokia.
Duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad rinka atsigauna, nėra“, – teigė A.Petrošius.
Butų parduota daugiau
Registrų centro atstovas pripažino, kad šį sausį sandorių skaičius, palyginti su 2009-ųjų sausiu, padidėjo.
„Praėjusių metų pradžioje visi buvo apimti panikos: bankai, pirkėjai, pardavėjai.
Rinkoje buvo šokas ir sandorių išvis nevyko.
Antrąjį praėjusių metų ketvirtį nusistovėjo sandorių, kurie tiesiog negali neįvykti, skaičius. Kažkas grįžo iš užsienio ir nori įsikurti, kažkas gavo palikimą ir nori kuo greičiau atsikratyti turto, jaunos šeimos nebegali ilgiau gyventi tėvų namuose. Kažkas turi grynųjų pinigų, kuriuos nori saugiau investuoti. Tai neišvengiami būsto sandoriai, kurie vyks net ir žlugus rinkai“, – aiškino A.Petrošius.
Krizės metais kiekvieną mėnesį Vilniuje parduodama ir nuperkama iki 1000 naujos ir senos statybos būstų.
Ekspertai įsitikinę, kad tai – natūralus neišvengiamų sandorių skaičius, nieko nerodantis apie pačią rinką.
Šis sandorių skaičius jau beveik metus išlieka pastovus, nepaisant nežymių svyravimų. O apie ryškesnį pagyvėjimą kalbėti dar nėra pagrindo.
Dairosi į kaimynus
Nekilnojamojo turto ekspertai su viltimi dairosi į Latviją ir Estiją, kur praėjusių metų pabaigoje būsto kainos ūgtelėjo 5-6 proc. Lietuvoje jos tuo pačiu laikotarpiu smuktelėjo 4 procentais.
Tačiau, palyginti su kainų piku, Baltijos šalyse nekilnojamojo turto kainos smuko daug labiau nei Lietuvoje: Taline – 53 proc. o Rygoje – net 60 proc.
Kai kurie senos statybos butai Latvijos sostinėje atpigo tris kartus.
Tuo tarpu Vilnius pagal būsto kainas šiuo metu yra brangiausia Baltijos šalių sostinė, kaimynes kainomis lenkianti net ketvirtadaliu.
„Ryga ir Talinas pasikoregavo smarkiau, dėl to Vilnius tapo būsto kainų lyderiu.
Tikėtina, kad kaimyninėse šalyse kainoms pradėjus kilti, mes dar šiek tiek smuksime. Tai diktuoja ir rinka – Vilniuje kol kas išlieka didžiausia pastatytų, bet neparduotų butų pasiūla“, – aiškino S.Vagonis.
Tačiau A.Petrošius nelinkęs klausyti optimistinių nekilnojamojo turto ekspertų prognozių: „Lygiai prieš metus jie prognozavo, kad būstas pigs 10-15 proc. O realiai matėme 40 proc. smukimą. Tad ko vertos jų prognozės?“