Europos Sąjungos (ES) šalims numatoma leisti apsispręsti, ar
jos taikys šią išimtį. Ja galėtų pasinaudoti bendrovės,
atitinkančios bent du iš šių trijų kriterijų: kapitalas iki 500
tūkst. eurų; metinė apyvarta iki 1 mln. eurų; ir ne daugiau kaip 10
darbuotojų (skaičiuojamas metų vidurkis). Tokios įmonės
(„mikroįmonės“) sudaro tris ketvirtadalius visų ES registruotų
bendrovių. Dauguma jų vykdo verslą vietos arba regiono mastu ir
nevykdo tarptautinės veiklos.
Dėl šios direktyvos dar nėra sutarimo ES Taryboje, todėl jos
priėmimas gali užsitęsti. Kai kurios šalys siūlo nereglamentuoti
šio klausimo ES direktyvoje. Tikėtinas antrasis svarstymas.
Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjęs Zigmantas Balčytis pritarė
visapusiškai paramai mikroįmonėms mažinant joms taikomus mokesčius,
taip pat supaprastinant įregistravimo ir išregistravimo dokumentų
reikalavimus. Vis dėlto, europarlamentaro manymu, „ir valstybė turi
žinoti, kokie procesai vyksta“, todėl svarbu supaprastinti
ataskaitas, bet „taip, kad mes nepažeistume elementarių skaidrumo
reikalavimų ir įmonės kontrolės principų“.