„Anksčiau alkoholio pardavimas ilgaisiais savaitgaliais skirdavosi ne tik nuo darbo dienų, bet ir nuo įprastinių savaitgalių. Ilgąjį savaitgalį alkoholinių gėrimų būdavo parduodama 20-30 proc. daugiau.
Greičiausiai visi vykdavo į svečius, veždavosi gėrimų. Dabar žmonės turi mažiau pinigų, o drauge – ir mažiau progų švęsti“, – aiškino „Stumbro“ rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys.
Pastaruoju metu darbo dienų ir savaitgalių prekybos rezultatai beveik nesiskiria.
Įžvelgia kitokią naudą
Tiesa, A.Čiburys įsitikinęs, kad ilgieji savaitgaliai vis tiek naudingi.
„Žinome, kad žmonės jais naudojasi pabendrauti su draugais ir artimaisiais. Tai net tapo savotiška trumpų atostogų alternatyva.
Tad vertinti skeptiškai ir sausai skaičiuoti, kiek bendrojo vidaus produkto nesukuriama dėl vienos ar dviejų poilsio dienų, negalime. Tokie savaitgaliai didina kolektyvo motyvavimą ir darbo efektyvumą“, – įsitikinęs A.Čiburys.
Nauda – menkesnė
Pelningais ilgaisiais savaitgaliais negali girtis ir prekybos tinklas „Maxima“.
Paprastai savaitgaliais apyvarta ūgteli apie 10 proc., palyginti su darbo dienomis. Tokie pat būna ilgųjų savaitgalių rezultatai.
„Jeigu būtumėte klausę apie šiuos skirtumus 2007-aisiais, jie būtų buvę kur kas didesni. O dabar žmonės taupo“, – aiškino prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Renata Saulytė.
Slepiasi nuo prastų orų
Prekybos ir pramogų centrų „Akropolis“ koridorius per ilguosius savaitgalius užplūsta lankytojai. Tiesa, ne visuomet išlaidauti.
„Per ilgesnius savaitgalius padaugėja ir keliaujančiųjų. Žmonės vyksta ne tik svetur, bet ir iš provincijos suvažiuoja į Vilnių“, – kalbėjo „Akropolių“ nuomos skyriaus vadovė Renata Jakubčionienė.
„Akropolių“ apyvarta paprastai per šventes padidėja apie 20 proc., tiek gausesni ir lankytojų būriai. Jie pramogaudami po stogu dažnai užsuka į kiną, ledo areną ar boulingą.
„Iš darbdavio pozicijos ilguosius savaitgalius derėtų vertinti palankiai. Darbuotojai pailsi, tad dirba kur kas geriau“, – sakė R.Jakubčionienė.
Leidžiasi į trumpas keliones
Suaktyvėjančiu klientų srautu ilgaisiais savaitgaliais džiaugiasi ir kelionių agentūrų tinklo „Neoturas“ vadovė Daiva Laivienė.
„Prieš ilguosius savaitgalius jaučiame didesnę poilsinių ir pažintinių kelionių paklausą, ypač trumpų kelionių autobusu.
Tokiems savaitgaliams rengiame specialius pasiūlymus vykti į Europos sostines, apsilankyti ten vykstančiuose renginiuose – miuzikluose, koncertuose, parodose“, – kalbėjo D.Laivienė.
* * *
Vokiečiai įstringa spūstyse
Jolita VENCKUTĖ
Specialiai LR, Berlynas
Jeigu Vokietijoje artėja ilgasis savaitgalis, pasiruoškite ilgoms spūstims greitkelyje.
Tokie ir panašūs įspėjimai girdėti Vokietijoje prieš kiekvienas Sekmines ir kitas religines šventes, kurios dažniausiai išpuola ketvirtadienį.
Taip susiklosčiusius ilguosius savaitgalius vokiečiai dažniausiai praleidžia iškylaudami. Sėda į automobilius ir traukia ežerų, Baltijos jūros, Austrijos arba Italijos link.
Ilgųjų savaitgalių naudą jau seniai suprato turizmo regionų Alpių kalnuose, viešbučių atokesnėse vietovėse, vandens parkų atstovai.
Ilgaisiais savaitgaliais stengiasi pasinaudoti ir Vokietijos prekybininkai. Važiuoti apsipirkti – vienas didžiausių vokiečių laisvalaikio pomėgių. Prie didesnių prekybos centrų tokiomis dienomis driekiasi automobilių eilės.
Kad Vokietijoje – ilgasis savaitgalis, dažniausiai pajunta ir pasienio su Lenkija, Čekija, Slovakija regionai, ties kuriais taip pat nusidriekia automobilių eilės.
* * *
Poilsio dienos – šventas reikalas
Edita URMONAITĖ
LR korespondentė Paryžiuje ir Briuselyje
Prancūziją, be jokios abejonės, galima vadinti ilgųjų savaitgalių rojumi.
Be šventinių dienų, prancūzai susikuria ilgųjų savaitgalių iki 35 valandų sutrumpinus darbo savaitę.
Šalis turi 11 šventinių dienų per metus. Didžiąją dalį sudaro katalikiškos šventės, taip pat Darbo diena, Liepos 14-oji ir abiejų pasaulinių karų pabaigos minėjimas.
Daryti vadinamąjį tiltelį – turėti poilsio dieną prieš arba po šventės taip ją sujungiant su savaitgaliu – įprasta praktika. Apsispręsti dėl tiltelio Prancūzijoje palikta darbdaviams.
Įmonių vadovai tuos tiltelius paprastai tiesia. Tarp šventinės dienos ir savaitgalio pakibusi darbo diena vis vien nebūtų naši ir dar užsitrauktum darbuotojų nepasitenkinimą.
Keliolika papildomų pailgintų savaitgalių per metus prancūzai gali susikurti padirbę viršvalandžius. Prieš 10 metų tuometė socialistų vyriausybė įvedė 35 valandų darbo savaitę.
Darbuotojai paprastai kiekvieną savaitę šį valandų skaičių kiek viršija, bet taip kiekvieną mėnesį susitaupo po porą poilsio dienų, kurias gali pasiimti kada panorėję.
Kaip ir šventines dienas, viršvalandžių pavertimą poilsio dienomis daugelis laiko nebeliečiamu socialiniu iškovojimu.
Štai 2004 metais dešinysis premjeras Jeanas Pierre'as Raffarinas sumanė iš šventinių dienų sąrašo išbraukti Šventosios Dvasios nusileidimo ant apaštalų pirmadienį (Lundi de Pentecote), minimą 50-ą dieną po Velykų.
Papildoma darbo diena buvo planuojama parodyti solidarumą su seneliais – jų šalyje vis daugėja, jiems reikia daugiau priežiūros ir lėšų. Visus tą dieną uždirbtus pinigus buvo numatyta tam ir skirti.
Tačiau iš šventinės darbo diena virtęs pirmadienis jau pirmaisiais metais tapo ne solidarumo, o tikro chaoso diena. Pusė prancūzų dirbo, kita pusė vis vien poilsiavo. Dirbti sumanę tėvai negalėjo to daryti, nes mokyklos ir darželiai buvo uždaryti.
2008 metais Šv.Dvasios nusileidimo ant apaštalų dienai buvo grąžintas poilsio dienos statusas.
* * *
Rusams patinka ilsėtis
Aleksandras PROCENKA
LR korespondentas Maskvoje
Po pastarųjų naujamečių atostogų, kurios Rusijoje oficialiai truko dešimt dienų, mano senas bičiulis Maksimas prisiminė seniai pamirštą jaunystės ligą – „nepakankamai persigėriau“.
Tai reiškia: per šventes išgėriau daugiau nei galėjau, tačiau mažiau nei norėjau.
Nemanykite nieko bloga: Maksimas nėra alkoholikas. Tačiau suvokęs, kad būdamas labai užsiėmęs praėjusiais metais beveik nesimatė su draugais, vyras nutarė iš širdies atsigriebti. Laimė, žmona išskrido į Uralo pusę, o paūgėję vaikai pasirinko savo bendraamžių draugiją.
Visur, kur Maksimas pasirodydavo, jis buvo sodinamas prie stalo – ne pavalgyti, o pasikalbėti. Tačiau bokalai ir taurės, kai pokalbis geras, visuomet prisipildo dažniau nei lėkštės.
Rytą prasiblaivęs jis iškeliaudavo kitu adresu. Ir taip visas dešimt dienų.
Dabar Maksimas bijo ilgųjų savaitgalių. Žmona, sugrįžusi į Maskvą, prisiekė artimiausius metus vyrą pas draugus išleisti ne dažniau nei kartą per savaitę.
Jau penkeri metai, kai Dūma šalyje nustatė 10 dienų naujametes atostogas, o rusai vis ginčijasi, ar jiems reikia tokių ilgų poilsio dienų.
Apklausos rodo, kad 65-68 proc. žmonių šias šventes praleidžia namie prieš televizorių. 74-77 proc. patenkinti tuo, kaip jie švenčia.
Tiesa, psichologai tvirtina, kad daugiausia pareiškimų skirtis paduodama būtent po šių atostogų, o ir polinkis į depresiją gerokai sustiprėja.