Tokie energetiškai ekonomiški namai, išpopuliarėję Austrijoje, Vokietijoje ir Skandinavijoje, nieko nebestebina. Vieną jų bendrovė „Veikmė“ pastatė ir Lietuvoje - šalia Vilniaus.
Pasyviosios, arba vidinės, energijos būsto pagrindas - ypatinga pastato šilumos izoliacija, nedideli itin sandarūs langai, šilumos siurblys ir unikali vėdinimo sistema, kuri sušildo į pastatą patenkantį orą.
Bet įsivaizduokite namą, kuris yra ypač šviesus, gyventojams nereikia galvoti apie energijos taupymą ir jame pagaminama daugiau elektros energijos negu sunaudojama. Ir toks namas stovi ne kur nors saulėtoje Ispanijoje, o Danijoje, kur apsiniaukusių dienų per metus būna dar daugiau nei Lietuvoje.
Architektūra - tradicinė
Pirmasis pasaulyje aktyvus namas iškilo Danijos miesto Orhuso priemiestyje Liustrupe.
Tradicinė pastato forma, šlaitinis akmens čerpių stogas. Į akis gal tik krinta didžiuliai vitrininiai langai, bet šiuolaikiniuose namuose juos jau įpratome matyti. Negali nepastebėti ir neįtikėtinai daug saulės baterijų ir kolektorių, bet jie darniai įkomponuoti stoge.
Jeigu šio namo dizaineriai tiksliai apskaičiavo, per 40 metų tokiame būste bus pagaminta tiek energijos, kiek jos buvo sunaudota jam pastatyti. Taigi jis nepaliks jokio taršos pėdsako - nė gramo CO2. Toks namas kainuoja du milijonus litų.
Kitaip nei energetiškai ekonomiški namai, kurių langai atsukti tik į pietų pusę, aktyvaus namo langai įrengti visose keturiose pusėse.
Kontroliuoja kompiuteris
Langai su trimis stiklais ne taip gerai sulaiko šilumą kaip izoliuotos sienos. Tačiau kai langai didesni, mažiau elektros sunaudojama apšvietimui, o žiemą per langus į patalpas patenkanti šviesa sukuria pusę šilumos energijos, reikiamos pastatui šildyti.
Trūkstamą šilumą gamina ir būsto grindis šildo saulės kolektoriai. Jie kaitina ir vandenį. Jeigu vis tiek vėsu, įsijungia elektrą naudojantis šilumos siurblys.
Per aštuonis mėnesius saulės baterijos pagamina daugiau elektros, negu gyventojai suvartoja. Perteklinė energija perduodama į šalies elektros tinklą. O žiemą trūkstamos elektros energijos iš tinklo gaunama nemokamai.
Name įrengta automatinė klimato kontrolės sistema. Į kompiuterį patenka duomenys iš šilumos, oro drėgnumo, CO2 daviklių, ir automatiškai reguliuojamos visos namo sistemos - atidaromi ir uždaromi atitinkami langai, nuleidžiamos arba pakeliamos žaliuzės. Name nuolat palaikomas gaivus oras ir reikiama temperatūra.
„Žinoma, namo šeimininkai patys gali atidaryti langą - jų sprendimai svarbiau nei kompiuterio. Tačiau protinga sistema vis tiek po kurio laiko langą privers, po to visai uždarys. Juk svarbu, kad name būtų taupoma energija“, - aiškina namo inžinierius Amdi Wormas.
Gyvena patogiai
Du plokščiaekraniai televizoriai, skalbyklė, visa virtuvės įranga, du vonios kambariai. Šis namas toli gražu neprimena vienuolyno, o jo gyventojams nereikia galvoti apie taupymą. Name sunaudojama 4000 kilovatvalandžių elektros energijos per metus - tiek, kiek vidutiniame danų būste.
Šiame name jau daugiau nei pusę metų gyvena danų Sverresir Sophie Simonsenų šeima su trimis vaikais.
Jie tapo eksperimento dalyviais - metams tapo pirmaisiais aktyvaus namo gyventojais. Po to namas bus parduotas. (LR)
Aktyvus namas - koks jis?
* Name pagaminama daugiau energijos nei jos suvartojama. Planuojama, kad per metus name bus pagaminta 5500 kWh elektros energijos, o gyventojai sunaudos 4000 kWh.
* Ant namo sumontuotas saulės energijos šilumos siurblys ir 7 kv. metrai saulės kolektorių karštam vandeniui ruošti ir grindims šildyti. Ant namo sumontuota 50 kv. metrų saulės elementų, gaminančių elektros energiją.
* Visuose kambariuose ir lauko meteorologinėje stotelėje davikliai registruoja šilumą, CO2 kiekį, drėgmę, o kompiuterinė sistema užtikrina, kad oras viduje būtų gaivus.
* Langai išdėstyti taip, kad saulės šviesa į visus kambarius patektų bent iš dviejų pusių. Langų plotas sudaro 40 proc. gyvenamojo ploto. Tai dvigubai daugiau nei įprastame name.