30 procentų „Nord Stream“ įgyvendinimui reikalingų lėšų skyrė projekto akcininkai atitinkamai pagal savo turimą akcijų kiekį („Gazprom“ – 51 proc., „BASF/Wintershall GmbH“ – 20 proc., „E.ON Ruhrgas AG“ – 20 proc. ir „N.V. Nederlandse Gasunie“ – 9 proc.).
Likę 70 procentų investicijų pritraukta iš nepriklausomų finansų rinkų. Finansavimą Baltijos jūros dujotiekio projektui suteiks 26 bankai – šis jų skaičius atspindi projekto patrauklumą investuotojams. Sandorį užtikrins eksporto kreditų agentūros „Hermes“ ir „Sace“, paramos taip pat gauta pagal Vokietijos nesusaistytų paskolų garantinę programą – iš viso per šiuos finansinius instrumentus užtikrinta 3,1 mlrd. eurų parama.
Investuotojų susidomėjimas „Nord Stream“ buvo didelis – bendrovė siekė pritraukti 3,9 mlrd. eurų investicijų, tačiau kreditoriai projektui pasiūlė net 60 proc. didesnę paramą.
Investicijų pritraukimo procese „Nord Stream“ konsultavo ir patarinėjo tokios kompanijos kaip RBS, „Commerzbank“, „Société Générale“, „UniCredit“ , „White & Case“ bei „Clifford Chance“. Antrąjį finansavimo etapą „Nord Stream“ ketina pradėti 2010 metais.
Pasak „Nord Stream“ vykdančiojo direktoriaus Matthias Warnigo, finansinės institucijos vertina „Nord Stream“ kaip patrauklų investicinį objektą.
Pirmojo dujotiekio tiesimo darbai bus pradėti 2010 m. balandį, kai į Baltijos vandenis išplauks „Castoro Sei“ tiesimo laivas.
Tos pačios vamzdyno linijos darbus nuo 2010 m. rugsėjo pratęs „Solitaire“ tiesimo laivas. Planuojama, kad pirmasis vamzdis bus baigtas tiesti 2011 metais.
Kitąmet taip pat turėtų būti pradėtos antrojo vamzdžio statybos, kurias planuojama baigti 2012-aisiais.