Sprendimas riboti vaistų antkainius - lazda su dviem galais. Viena vertus, nuo kito mėnesio kainos turėtų mažėti. Bet farmacininkai įspėja, kad reguliavimas nutemps į dugną mažas vaistines - esą joms išsilaikyti vargiai užtenka ir neribojamų antkainių.
2002-aisiais panaikinus kainų reguliavimą, vaistai nuolat brango. Kai kurios kainos išaugo ne dešimtimis, o šimtais procentų.
Pavyzdžiui, dešimt „Diclac“ tablečių (malšinančių skausmą ir uždegimą) prieš ketverius metus kainavo 2,98 lito. Dabar, tinklalapio www.vaistai.lt duomenimis, jos kainuoja 3,78 lito. Pabrango 27 procentais.
Už „Posterisan forte“ (negyvųjų žarnyno bakterijų) 10 žvakučių pakuotę 2006 metais teko mokėti 13,19 lito.
Šiuo metu tokie pat vaistai kainuoja 32,97 lito. Pabrango pustrečio karto.
Už odos tepalą „Lidoposterin“, prieš ketverius metus kainavusį 11,84 lito, dabar tektų mokėti 25,15 lito. Skirtumas - daugiau nei du kartai.
Vaistus brangino gamintojai, kainas kėlė tiekėjai. Savo riekę didesniais antkainiais atsiriekdavo ir vaistinės.
Vaistinės nebeišsilaiko
Tačiau iš dabartinių antkainių, kad ir kokie jie būtų, sugeba išsilaikyti toli gražu ne visos vaistinės.
Didžiausia naujiena - prieš porą savaičių sostinės Žvėryno rajone neliko Sėlių vaistinės.
2009-aisiais Vilniuje bankrutavo vaistinės „Grindelija“ ir „Balticost“. Kaune neliko „Bengenijos“ vaistinė.
Pernai viena po kitos buvo naikinamos farmacinės veiklos licencijos miestelių vaistinėms. Jų neliko Pelėdnagiuose (Kėdainių r.), Kačerginėje, Ramučiuose ir Vandžiogaloje (Kauno r.), Musninkuose (Širvintų r.), Kurkliuose (Anykščių r.), Marcinkonyse (Varėnos r.), Sauguose (Šilutės r.), Šeduvoje (Radviliškio r.), Tytuvėnuose (Kelmės r.), Šateikiuose (Plungės r.), Užpaliuose (Utenos r.).
Laisvosios rinkos šalininkai įspėja, kad šiemet, pradėjus reguliuoti vaistų antkainius, iš rinkos pasitrauks dar apie 200 mažųjų vaistinių. Šiuo metu jos aptarnauja apie 250 tūkst. šalies gyventojų.
Antkainiai - jau patvirtinti
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsitikinusi - visų (ir kompensuojamųjų, ir nekompensuojamųjų) vaistų antkainiai turi būti reguliuojami. Esą tik taip bus galima 10-20 proc. atpiginti vaistus. Iki šiol buvo reguliuojamos tik kompensuojamųjų vaistų kainos.
Taigi balandžio 1-ąją turėtų įvykti politikų išsvajotas vaistų rinkos virsmas: iš liberalios - į reguliuojamą valstybės.
Tai numatančios Farmacijos įstatymo pataisos buvo priimtos sausį.
Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino ir antkainių ribas.
Didmeninės prekybos įmonėms jie bus 5-18 proc., vaistinėms - 15-30 proc.
Taip pat buvo patvirtintos vadinamosios referencinės valstybės: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.
Gamintojai turės nurodyti, už kiek parduoda vaistus šiose šalyse. Jie negalės Lietuvos rinkai tiekti brangiau, nei yra kainų vidurkis referencinėse valstybėse.
Negalės kompensuoti nuostolių
„SAM pareigūnai vaistų prieinamumo gerinimą supranta paprastai. Tai - mažesnės dažnai parduodamų vaistų kainos“, - praėjusią savaitę prieš lemtingą Vyriausybės posėdį politikus dar bandė paakinti Vaistų didmeninės prekybos įmonių asociacija (VDPĮA).
Jos nariai skelbia, kad prekyba kompensuojamaisiais vaistais dabar yra nuostolinga. Mat leidžiami taikyti antkainiai nepadengia vaistinių veiklos sąnaudų. Todėl kitiems (nekompensuojamiesiems) vaistams taikytais antkainiais tas sąnaudas šiaip ne taip būdavo galima išlyginti.
Pasak VDPĮA valdybos pirmininko, bendrovės „Tamro“ vadovo Gyčio Bendoriaus, apribojus antkainius, išsilaikys tik didelės miestų vaistinės, parduodančios daug kosmetikos ir maisto papildų. Mažųjų vaistinių laukia greita baigtis.
Be to, sutriks retesnių vaistų tiekimas, nes apriboti didmeninės prekybos antkainiai nekompensuos jų tiekimo sąnaudų.
Suskubo branginti vaistus
Nors nuo balandžio vaistai turėtų atpigti, neaišku, ar jie kainuos pigiau nei prieš pusmetį.
Pernai, prieš pat Naujuosius metus, SAM įpareigojo Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą atlikti vaistų kainų analizę.
Verslininkai reagavo akimirksniu: vaistinėse nekompensuojamieji vaistai pabrango dar 10-20 proc. Pavyzdžiui, gruodžio 25-ąją „Cutivate“ kremas kainavo apie 17 litų, sausio 5-ąją - jau 22 litus.
Taigi ir tiekėjai, ir vaistinės pasistengė, kad vaistų kontrolieriai užfiksuotų kuo didesnes kainas. Tai padaryta todėl, kad po to visi pamatytų, kaip atpigo vaistai.
Kad būta tokio kainų šuolio, neneigia ir Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininkas Gintautas Pranckevičius.
Tačiau tai, pasak jo, nepakeis mažų vaistinių likimo.
Beje, atlikus analizę, paaiškėjo, kad tinklams priklausančiose vaistinėse antkainiai yra beveik 30 proc. didesni nei pavienėse.
G.Pranckevičiaus teigimu, mažosios vaistinės išsilaiko rinkoje tik tol, kol arti nėra konkurentų.
Pakanka, kad kokiame nors bažnytkaimyje šalia senosios vaistinės atsirastų didelei farmacijos įmonei priklausantis filialas, ir senbuvės nebelieka.
„Vaistinių tinklų savininkams verslas svarbiau už žmonių sveikatinimą.
Nuolaidos, reklama, akcijos - tai prekybos, o ne sveikatinimo zona. Mažos vaistinės neįstengia konkuruoti su tokia jėga.
Vaistinės gaudavo 3-5 proc. nuolaidų iš tiekėjų ir šiaip ne taip sudurdavo galą su galu.
Apribojus vaistų antkainius, šios galimybės vaistinės nebeturės. Tai vers jas dirbti nuostolingai ir galiausiai užsidaryti“, - niūrią ateitį prognozavo G.Pranckevičius.
2009 m. bankrotai
* Gintaro Vidžiūno vaistinė, Utena. Kreditoriams - 2,5 mln. litų skola. Turto nėra.
* Vaistinė „Grindelija“, Vilnius. Kreditoriams - 2 mln. litų skola, 0,6 mln. litų turto.
* „Balticost“ vaistinė, Vilnius. Kreditoriams - 0,2 mln. litų skola. Turto nėra.
* Vaistinė „Bengenija“, Kaunas. Kreditoriams - 0,2 mln. litų skola. Turto nėra.
Rinka traukiasi
* Vaistinių grynasis pelningumas 2008 metais buvo 0,9 proc. Apie 40 procentų vaistinių dirbo nuostolingai.
* Palyginti su 2008 metais, kompensuojamųjų vaistų pardavimas pernai sumažėjo 2 proc., kitų vaistų - 10 proc., vaistinėse esančių prekių - 22 proc.
* Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, 2009 m. gruodžio pabaigoje Lietuvoje veikė 1504 vaistinės ir jų filialai. 2008-ųjų pabaigoje jų buvo 1515.
* Rinkoje veikia 7 vaistinių tinklus valdančios bendrovės: Eurovaistinė, „Nemuno“ vaistinė (valdo „Camelia“ vaistines), „Gintarinė“ vaistinė, „Tamro“ vaistinė (valdo Šeimos vaistines), „Norfos“ vaistinė, „Saulėgrąžų“ vaistinė (valdo „Litfarma“ vaistines), „Apotheca“ vaistinė.
Vaistai - ne tik verslas
Kęstutis Čereška, Etinių farmacijos kompanijų asociacijos valdybos narys:
„Sumažinus antkainius, šiek tiek atpigs tik dalis mažiau svarbių nekompensuojamųjų vaistų ir vakcinos.
Žmonėms vis dėlto svarbiausi - kompensuojamieji vaistai. Jais dažniausiai gydomos lėtinės ligos. Bet šiuo metu tarp priemonių, numatytų vaistų kainoms mažinti ir prieinamumui didinti, tėra tokios, kurios mažins bazinę kainą.
Tai reiškia, kad valstybė už vaistus rengiasi mokėti mažiau. Vadinasi, ligoniams kompensuojamieji vaistai brangs, nes didės priemokos.“