Sunkmečiu kai kurie verslininkai ryžtasi kone nusimauti paskutines kelnes, kad tik išlaikytų lojalius klientus.
Pavyzdys – įvairios skatinimo programos. Pastaruoju metu atskiros įmonės ypač pamėgo kurti savo „valiutą“. Ja galima sumokėti dalį pirkinio vertės.
Tiesa, tokios „valiutos“ reikia sukaupti apsiperkant konkrečioje bendrovėje.
Nenori prarasti klientų
Prasidėjus pavasariui savo litus pradėjo naudoti ir „Varžtų pasaulio“ parduotuvės, ir „Fotoserviso“ laboratorijos.
Klientas, perkantis varžtų ne mažiau kaip už dvidešimt litų, gauna „Varžtų pasaulio“ litų – penkis procentus pirkinio vertės. Jais galima atsiskaityti perkant kitą kartą, tik tokiais pinigais galima sumokėti ne daugiau kaip penktadalį kainos.
Panašios akcijos ėmėsi ir fotolaboratorijų šeimininkai, apie savo naujovę pirmiausia informavę internetu nuotraukas užsakinėjančius klientus.
Atsiimdamas jas ir sumokėdamas pirkėjas gauna 10 proc. vertės „fotolitų“, kuriais vėliau galima apmokėti iki ketvirtadalio kito pirkinio kainos.
„Sulaukėme tokio pasiūlymo, pasvarstėme ir priėmėme. Tikslas – išlaikyti dabartinius klientus ir pritraukti naujų“, – neslėpė „Fotoserviso“ vadovas Vytautas Karpuška.
Tiesa, jis nėra tikras, kad šis projektas bus itin sėkmingas: „Dabar fotografija tikrai nėra pirmo būtinumo prekė“.
Grįžta tik penktadalis
„Maxima“ tinklo parduotuvėse kiekvieną sykį už išleistus 25 litus jau beveik metus duodamas lito vertės „Ermitažo“ pinigas. Jais galima pasinaudoti trijose buities ir statybinių prekių „Ermitažo“ parduotuvėse.
Šios parduotuvės priklauso tiems patiems savininkams kaip ir „Maxima“.
Kaip sakė bendrovė „Maxima LT“ atstovė Renata Saulytė, per mėnesį tokių pinigų išdalijama apie 3 milijonus vienetų, tačiau tikslios sumos ji neatskleidė.
Tačiau daugelis pirkėjų šiuos kvitus paprasčiausiai išmeta: į „Ermitažo“ parduotuves jų sugrįžta tik apie penktadalį.
„Šie pinigai galioja tik du mėnesius, todėl galbūt dalis žmonių juos kaupia ir užmiršta apie terminą.
Kita vertus, teko girdėti, kad pensininkai prie „Ermitažo“ parduotuvių pirkėjams siūlo kvitus, keisdami lito vertės kuponą į litą. Pirkėjai nieko nepraranda, o tokiems kuponų pardavėjams galbūt labiau reikalingi grynieji pinigai, jeigu jie neketina lankytis „Ermitaže“, – spėliojo R.Saulytė.
Įvedė kortelių sistemą
Didžiausias šalies maitinimo įstaigų tinklas „Čili Holdings“ anksčiau irgi dalijo svečiams išspausdintus „Čili“ litus.
Tačiau, pasak įmonės vadovo Dainiaus Kalinos, popierius ir glamžosi, ir užima vietos piniginėje.
Todėl buvo nuspręsta įvesti lojalumo korteles, kuriose šie pinigai ir kaupiami.
Jų galima užsidirbti gaunant tam tikrą procentą už kiekvieną sąskaitą. Išleisti – atsiskaitant už maistą ar gėrimus.
Tiesa, „Čili“ užeigose taisyklės neretai kaitaliojamos: vieną savaitę „Čili“ litais galima apmokėti pusę, kitą – jau tik 30 proc. sąskaitos vertės.
Naudos tikisi tik vėliau
D.Kalina neslepia, kad apčiuopiamos naudos iš šios lojalumo programos įmonė kol kas nejaučia, nors kas mėnesį tokiu būdu klientams suteikiama maždaug pusę milijono litų vertės nuolaidų ir prizų.
„Mūsų sektorius labai jaučia, kad žmonių pajamos sumažėjo. Norėdami juos išlaikyti, esame priversti imtis akcijų ir paaukoti dalį savo pelno.
Ar tai teisinga? Bus galima įvertinti tiktai pasibaigus ekonomikos nuosmukiui.
Jeigu ir tuomet žmonės išliks mums lojalūs, toks žingsnis bus visiškai pasiteisinęs“, – svarstė D.Kalina.
Nestinga ir skeptikų
Tiesa, kai kurios įmonės į tokius triukus žiūri skeptiškiau.
Pasak maitinimo įstaigų „Fortas“ marketingo vadovo Kęstučio Markevičiaus, mintis įsivesti „savo“ valiutą buvo kilusi, tačiau jos atsisakyta.
„Yra ir kitų skatinimo priemonių – kvietimų į degustacijas, nuolaidų kuponų. Tačiau iš tiesų tai nedidina lojalumo.
Dažniausiai tokiomis akcijomis naudojasi tik kainų svyravimams jautrūs žmonės“, – sakė K.Markevičius.
Vadina fantazijos stygiumi
Rinkodaros specialistas Linas Šimonis:
„Kai įmonė neturi normalios strategijos, imamasi taktinių žaidimų. Visokia nuosava valiuta – būtent tai.
Pirmiausia, tai gana sudėtingas žingsnis, tam reikia techniškai prisitaikyti. Antra – kuo daugiau bus visokių „litų“, tuo daugiau painiavos pirkėjui.
Didžiulės sėkmės iš tokių akcijų, kaip rodo ankstesni pavyzdžiai, tikėtis sunku. Priešingai nei iš lipdukų dalybų prekybos centruose.
Mano nuomone, įmonės „valiuta“ tik rodo joje dirbančių žmonių fantazijos stoką“.