Turtingiausią pasaulio žmogų lydi ir keiksmai

Meksikiečiai dažnai pajuokauja, kad beveik neįmanoma pragyventi nė dienos neįdėjus pinigų į C.Slimo Helu kišenę.

Pavyzdžiui, pažvelkite į žmogų, stovintį eilėje prie šiam turtuoliui priklausančio banko skyriaus. Visai tikėtina, kad šis bankas yra dar ir C.Slimo Helu prekybos centre. O žmogus tikriausiai laukia, kada galės apmokėti sąskaitą už kitos šio verslininko kompanijos paslaugas.

Laukdamas eilėje dažnas dar kalbasi mobiliuoju telefonu. Žinoma, naudodamasis C.Slimo Helu mobiliojo ryšio bendrovės paslaugomis. O jeigu eilė labai ilga, ne vienas užsuka išgerti kavos į verslininkui priklausantį restoraną.

Tad nenuostabu, kad prieš keletą metų vienos Meksiko miesto kavinės valgiaraštyje buvo parašyta: „Tai vienintelė vieta Meksike, nepriklausanti Carlosui Slimui“. Nestebina ir tai, kad kai kurie padėtį nagrinėjantys ekspertai Meksiką pusiau rimtai, pusiau juokais vadina Slimlandija.

Apie pasakiškus C.Slimo Helu turtus jau kurį laiką kalbama ne tik Meksikoje, bet ir kitose šalyse. O praėjusią savaitę įtakingas amerikiečių žurnalas „Forbes“ verslininką paskelbė turtingiausiu pasaulio žmogumi.

Jis aplenkė kurį laiką šios pozicijos niekam neužleidusį „Microsoft“ įkūrėją Billą Gatesą ir į trečiąją vietą nustūmė žinomą investuotoją Warreną Buffettą.

70-mečiam C.Slimui Helu priklauso daugiau nei 200 bendrovių, o jo turtas dabar vertinamas 53,5 milijardo dolerių.

Netgi pats meksikietis kažkada prasitarė jau pametęs jam priklausančių telekomunikacijų, cigarečių, mažmeninės prekybos, dviračių, nealkoholinių gėrimų, kasyklų, oro linijų, viešbučių, geležinkelių ir kitų stambių kompanijų skaičių.

O kad išlaikytų įtaką vis besiplečiančioje savo imperijoje, C.Slimas Helu daugelio bendrovių vairą atidavė į savo sūnų ir žentų rankas.

Bene žinomiausia magnato verslo imperijos dalis – viena didžiausių Lotynų Amerikos mobiliojo ryšio kompanijų „America Movil“. Ji veikia vienuolikoje šalių ir aptarnauja daugiau nei 150 milijonų klientų.

C.Slimui Helu priklauso ir telekomunikacijų bendrovė „Telmex“, aptarnaujanti 80-90 proc. fiksuotojo ryšio paslaugomis besinaudojančių meksikiečių.

Verslininko kompanijos per dešimtmečius taip išsiplėtė, kad dabar jis samdo 270 tūkst. žmonių. Vien praėjusiais metais, kai Meksika, kaip ir kitos pasaulio šalys, buvo talžoma skaudžios ekonomikos krizės, C.Slimas Helu sukūrė 35 tūkst. darbo vietų.

Maža to, kai kurie analitikai mano, kad Lotynų Amerikoje pasiektą sėkmę šis vyras bando pakartoti pasauliniu mastu.

Pastaraisiais metais verslininkas bandė savo verslą plėsti kitose šalyse, pavyzdžiui, 2008 metais investuodamas į laikraštį „The New York Times“. Ir į su sunkumais susidūrusią finansinių paslaugų kompaniją „Citigroup“.

Tačiau toli gražu ne visi meksikiečiai linkę didžiuotis į pasaulio turtingųjų viršūnę užkopusiu verslininku. Jis laikomas ir tipišku šalies verslo elito, kuris susikrovė milžiniškus turtus išnaudodamas neturtinguosius, pavyzdžiu.

C.Slimas Helu ne vieną kartą kaltintas siekiu telekomunikacijų rinkoje išlaikyti monopoliją ir trukdymu plėstis mažoms bendrovėms.

„Jam priklauso „Telmex“, jam priklauso visa Meksika. Labai ironiška, kad, kaip šalis, mes neturime tokio greito ekonomikos augimo“, – piktinosi vienoje C.Slimo Helu dovanų parduotuvių apsiperkanti architektė Veronica Delgado.

Moters nusivylimas nestebina. Kaip ir daugumos kitų besivystančių šalių, Meksikos gyventojai kenčia dėl prastos švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos. Juos piktina išsikerojusi korupcija ir kvalifikuotų darbų trūkumas.

Vienas iš penkių meksikiečių neturi pakankamai pinigų, kad galėtų net tinkamai maitintis. O pusė visų šalies suaugusiųjų tebaigę pradinę mokyklą.

Turtingieji gyvena prabangiuose rajonuose, vairuoja prašmatnius automobilius, o savo atžalas siunčia mokytis į Jungtines Amerikos Valstijas.

„Tai labai įžvalgus verslininkas. Gerai jam.

Bet faktas, kad jis turtingiausias pasaulio žmogus, man niekuo nepadeda“, – taip apie C.Slimą Helu užsienio žurnalistams prabilo Meksiko miesto gyventojas Heriberto Gonzalezas.

Šis takų (tradicinis meksikiečių patiekalas. – Red.) pardavėjas tuo metu kaip tik viename „Telmex“ skyriuje mokėjo už savo telefono sąskaitą.

„Apie C.Slimą Helu šalyje vyrauja dvi nuomonės. Aš manau, kad jis pasinaudojo mūsų sistema, bet taip pat yra ir puikus verslininkas. Jis labai gerai vadovauja savo bendrovėms, beveik be jokių kraštutinumų.

Kita nuomonė – kad jis yra pagyrūnas ir Meksikai padarė milžiniškos žalos“, – praėjusią vasarą sakė vienas garsus Meksiko investicijų bankininkas.

Meksikiečių nuotaikas atspindi ir neseniai laikraštyje „Milenio“ pasirodžiusi apklausa. Jos duomenimis, tik trečdalis šalies gyventojų mano: C.Slimas Helu iš tiesų pats užsidirbo savo pasakiškus turtus.

Šiek tiek mažiau nei trečdalis teigė manantys, kad verslininkas už sėkmę gali dėkoti tik ryšiams su aukštais pareigūnais.

„Jeigu visuomenė lieptų man dingti iš verslo, taip ir padaryčiau. Bet prašom paklausti mano kritikų, ką jie padarė šaliai. Kiek darbo vietų jie sukūrė? O, kaip jie manęs nekenčia!“ – amerikiečių žurnale „The New Yorker“ praėjusių metų liepą pasirodžiusiame straipsnyje kritikams atrėžė C.Slimas Helu.

Turtuolis prabanga nesimėgauja

Nors C.Slimas Helu dažnai apibūdinamas kaip negailestingas grobuonis, pažymima, kad jis niekada nebuvo įsivėlęs į asmeninius skandalus, kartkartėmis papuošiančius pirmuosius Meksikos laikraščių puslapius. Vyras tikrai nėra ir gandų skilčių herojus.

Be to, nepriteklių kenčiantiems Meksikos gyventojams širdį greičiausiai glosto bent tai, kad turtingiausias pasaulio žmogus gyvena gana kukliai ir įprastai.

C.Slimas Helu vairuoja senstelėjusį automobilį „Mercedes-Benz“. Jis vengia privačių lėktuvų ir jachtų, o tame pačiame neištaigingame nuosavame name gyvena jau apie 40 metų.

Vyras pažįsta įtakingiausius pasaulio žmones ir gali džiaugtis buvusio JAV prezidento Billo Clintono ar rašytojo Gabrielio Garcios Marquezo draugija.

Tačiau tuo pat metu jis palyginti nedaug keliauja ir didžiuodamasis pabrėžia neturintis namų užsienyje, priešingai nei kiti šalies turtuoliai.

„Kam gi to reikia, jeigu viešbučiai kainuoja pigiau ir kelia mažiau rūpesčių?“ – taip esą mano milijardierius.

Žurnalo „The New Yorker“ žurnalistas praėjusią vasarą savo publikacijoje pasakojo buvęs pakviestas į milijardieriaus namus.

Čia jam C.Slimas Helu parodė savo nedidelį kabinetą, kuriame yra stalas, kėdė ir istorijos bei biografijos knygų prikrautos lentynos (pasakojama, kad milijardierius iki išnaktų skaito. – Red.).

Nors milijardierius mėgsta kalbėti apie technologijas ir turi nešiojamąjį kompiuterį, juo nesinaudoja.

„Aš esu popieriaus žmogus, ne elektronikos“, – yra sakęs C.Slimas Helu.

Įspūdžio žurnalistui nepadarė ir turtingiausio pasaulio žmogaus miegamasis, kuris yra „Manhatano viešbučio kambario dydžio“.

Meksikiečio namai išsiskiria tik garsių menininkų, tokių kaip Vincentas van Goghas, Bartolome Estebanas Murillo ir El Greco, darbais. Be to, teigiama, kad jis turi didžiausią privačią Auguste'o Rodino skulptūrų kolekciją už Prancūzijos ribų.

Neseniai po vieno Meksike surengto prašmatnaus renginio C.Slimas Helu pastebėtas einantis pėsčiomis su savo apsaugininku. Tuo tarpu kiti turtingi susibūrimo svečiai laukė, kol prie jų su automobiliais privažiuos vairuotojai.

Milijardierius garsėja ir taupumu – gero sandėrio jis esą ieško pirkdamas net paprasčiausius kasdienius daiktus.

O C.Slimo Helu draugas žurnalistams pasakojo, kad per atostogas Italijoje milijardierius dvi valandas derėjosi su pardavėju, kad jis kaklaraiščio kainą sumažintų maždaug dešimčia dolerių.

Šešias atžalas turintis C.Slimas Helu – šeimos žmogus. Tad kiekvieną savaitę, kaip ir tūkstančiai kitų meksikiečių šeimų, milijardieriaus šeima susirenka pietų.

Tiesa, turtuolio žmona Soumaya Domit Gemayel, kurios vardu jis pavadino savo pastatytą meno muziejų, nuo ligos mirė 1999 metais.

Pažįstantieji turtuolį pasakoja, kad šią netektį skaudžiai išgyvenantis vyras po žmonos mirties visiškai pasinėrė į darbą.

„Jis yra vienišius. Jis per daug nebendrauja. Kai valgome priešpiečius, jis vilki kostiumus iš „Sears“ lentynos (C.Slimui Helu priklauso šios bendrovės atšaka Meksikoje). Maistą valgome iš „Sanborns“ – jam jis priklauso.

Jis nelanko mados renginių, nedaug šneka, yra drovus ir neturi gero humoro jausmo. Jis mėgsta žiūrėti sporto varžybas“, – kalbėdamas apie milijardierių neslėpė Meksikos televizijos pokalbių laidų vedėjas Sergio Sarmiento.

„Vieną vakarą pietavau su juo. Jo marškinių rankovėje buvo skylė, pro kurią galėjo pralįsti kumštis“, – įspūdžiais nevengė pasidalyti ir vienas neįvardytas laikraščio leidėjas.

Libaniečio imigranto sūnus verslininko gyslelę aplinkiniams demonstravo dar būdamas vaikas.

Kai C.Slimui Helu buvo 10 metų, jo kišenėse jau netrūko pesų (Meksikos valiuta. – Red). Mat mažametis savo šeimos nariams pardavinėdavo gėrimus ir užkandžius.

Paauglystėje būsimasis milijardierius turėjo savo buhalterijos knygą. Į ją kruopščiai rašė, kiek uždirbo ir kiek išleido pinigų. Be to, jis nemažai žinių gavo įsigijęs vyriausybės taupymo lakštų.

Vėliau inžinerijos studijas baigęs jaunuolis įkūrė nekilnojamojo turto bendrovę ir dirbo brokeriu Meksikos vertybinių popierių biržoje. Taip jis sugebėjo užsidirbti nemažai pinigų ir juos investuoti.

Kai C.Slimui Helu buvo 26-eri, jo turtas buvo vertinamas jau 40 milijonų dolerių.

Svarbių verslo pamokų būsimasis milijardierius gavo ir iš savo tėvo. Jis Meksike turėjo parduotuvę ir per 1910-1920 metų Meksikos revoliuciją pigiai pirko nekilnojamąjį turtą.

Bet tikroji C.Slimo Helu klestėjimo pradžia – praėjusio amžiaus devintasis dešimtmetis.

Tuomet per siautėjusią Lotynų Amerikos ekonominę krizę jis labai mažomis kainomis nusipirko sunkiai besiverčiančių kompanijų akcijų.

O kai ekonomika atsigavo, verslininkas jas pardavė.

„Tai buvo geriausi laikai. Niekas nenorėjo pirkti, visi norėjo parduoti“, – yra sakęs turtuolis.

Didžiausiu C.Slimo Helu šuoliu į priekį laikoma tai, kad jis su partneriais 1990 m. įsigijo valstybės nacionalizuotą telekomunikacijų kompaniją „Telmex“.

Tada tai neatrodė pats gardžiausias kąsnis. Bet vėliau jis C.Slimui Helu atsipirko su kaupu.

Vyras iki šiol neigia, kad jam šį sandėrį pavyko sudaryti tik dėl draugystės su tuomečiu šalies prezidentu Carlosu Salinasu de Gortari.

Jis atkakliai tikina neturintis artimų sąjungininkų politikų.

* Pastaruoju metu C.Slimas Helu vis labiau įsitraukia į kovą su skurdu, neraštingumu ir prasta sveikatos apsauga Lotynų Amerikoje. Neturtingiesiems jis siūlo futbolo, bokso ir kitus sporto projektus.

* Tačiau dalis meksikiečių piktinasi, kad C.Slimas Helu, palyginti su B.Gatesu ir W.Buffettu, nepakankamai aukoja labdarai. Juo labiau kad meksikiečio bendroves maitina kasdieniai paprastų žmonių poreikiai.

* Tačiau pats milijardierius įsitikinęs, kad filantropija nėra pats geriausias būdas padėti žmonėms. „Billas Gatesas turi išsiaiškinti, kaip kovoti su skurdu, nes labdara neišsprendė problemos. Aš esu įsitikinęs, kad su skurdu nekovojama skiriant aukų, labdaros ar viešųjų išlaidų. Bet galima laimėti prieš skurdą skiriant investicijų į sveikatą, išsilavinimą ir darbo vietas. Turtas yra kaip vaisių sodas. Turi dalytis vaisiais, o ne medžiais“, – sako turtuolis.

* C.Slimas Helu tikina gerus darbus darantis ne būdamas Kalėdų Senelis, o kurdamas darbo vietas ir per investicijas uždirbdamas dar daugiau pinigų. Galbūt todėl vyras neketina eiti į pensiją. „Menininkai nenustoja daryti to, ką daro, todėl, kad nupiešė gražų paveikslą. Jie tęsia tai tol, kol miršta“, – apie pensiją kalba 70-metis.