Taip Darbo teisės instituto vadovas T.Davulis įvertino
Vyriausybės siūlymus liberalizuoti darbo santykius. Planuojama
leisti sudaryti terminuotas sutartis neterminuotiems darbams.
Sutartys galiotų metus be galimybės jas pratęsti. Vyriausybė
taip pat siūlo numatyti visiems darbuotojams vienodą 2 mėnesių
įspėjimo terminą prieš atleidžiant iš darbo. Ketinama numatyti ir
supaprastintą viršvalandžių skyrimą. Ketinama leisti dirbti
viršvalandžius, bet ne daugiau nei 4 valandas per dieną arba ne
daugiau nei 120 valandų per metus. Taip pat ketinama taikyti suminę
darbo laiko apskaitą įvedant maksimalią 48 val. darbo savaitę,
tačiau atsisakant reikalavimo per dieną dirbti ne daugiau nei 8 val.
Nuo kada įsigaliotų pakeitimai, anot Vyriausybės kanclerio
Deivido Matulionio, bus galima kalbėti tik tada, kai bus sutarta su
socialiniais partneriais. Visi šie siūlymai kol kas yra tik
diskusijų objektai.
Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas ketinimą metams leisti
sudaryti terminuotas sutartis neterminuotiems darbams be galimybės
jas pratęsti, T.Davulis sakė vertinąs kaip apsauginį mechanizmą.
„Tose valstybėse, kur darbo sutartis yra labai arti civilinės
teisės ir tai laikoma civilinės sutarties rūšimi, net klausimų
nekyla, kad sutarties šalys gali nustatyti terminą. Bet tada jau
žiūrima į piktnaudžiavimų išvengimą, bandoma sukurti mechanizmą
apibrėžiant maksimalų laikotarpį tokioms sutartims su
pratęsinėjimu arba pratęsinėjimų skaičių. Toks mechanizmas yra
nustatytas ir Europos Sąjungos direktyvoje, bet, jeigu mes turime
terminuotas sutartis, vis tiek turime nustatyti maksimalias ribas
sutartims gyvuoti, kad tos sutartys nebūtų per ilgai pratęsiamos.
Tai tas griežtas apribojimas (vienų metų. - ELTA) ir yra numatytas.
Kitose valstybėse jis yra 2-3 metai, ir per tą laikotarpį gali būti
bet kiek pratęsinėjama“, - sakė darbo teisės ekspertas.
Kita vertus, T.Davulis atkreipė dėmesį į tai, kad reikėtų
pagalvoti, kam tokios terminuotos sutartys yra reikalingos. Anot
jo, pirmasis tikslas yra išbandymo galimybė darbuotojams, antrasis
- atleidimo kaštų taupymas.
„Mūsų įstatymų leidėjas nustato, kada leidžiame sudaryti
terminuotas sutartis nenuolatinio pobūdžio darbui. Taigi jeigu
darbdavys turi tam tikrą tikslą - pastatyti namą, įgyvendinti
projektą - jis be problemų gali priiminėti tuos darbuotojus
terminuotai sutarčiai, kol bus įgyvendintas tas projektas.Yra labai
stipriai sumažinama įrodinėjimo našta darbdaviui, kai mes jam
leidžiame nevaržomai sudaryti terminuotas sutartis“, - komentavo
docentas.
Vertindamas siūlymą nuo iki šiol galiojančių 4 mėnesių iki 2
numatyti visiems darbuotojams vienodą įspėjimo terminą prieš
atleidžiant iš darbo, darbo teisės specialistas teigė, kad tai
socialinis politinis sprendimas. Jis teigė tame net nematąs jokios
teisės.
„Tai yra tiesiog garantijų mažinimas, nes galvojama, kad tam
tikri asmenys darbo rinkoje yra per daug ginami lyginant su kitais,
ir tai sukuria papildomų kaštų ir naštą darbdaviams. Taigi
atleidimo iš darbo naštos sumažinimui norima sumažinti atskiroms
kategorijoms darbuotojų įspėjimo terminus ir kad visos kategorijos
būtų vienodai saugomos. Darbdaviai dažnai sako, kad tai reikėtų
padaryti, ir iš esmės juos galima suprasti, nes kai kurios
darbuotojų kategorijos turi per didelį apsaugos paketą,
neįsidarbina taip paprastai ateityje ir niekas jų nenori priimti į
darbą. Su tuo iš tikrųjų reikės sutikti. Dėl to šioje vietoje
reikia šiokios tokios lygiavos“, - kalbėjo jis.
Darbo teisės ekspertas labai palankiai atsiliepė apie
viršvalandžių liberalizavimą. Iki šiol, pasak T. Davulio, daugelis
žmonių dirba viršvalandžius, bet jie yra neteisėti. Dėl to
viršvalandžiai neapskaitomi, už juos darbdavys papildomai nemoka,
kadangi jie apriori neteisėti ir leidžiami tik išimtiniais
atvejais. Vyriausybės siūlymu leisti dirbti viršvalandžius, bet ne
daugiau nei 4 valandas per dieną arba ne daugiau nei 120 valandų
per metus, anot T. Davulio, norima įteisinti jau esančią praktiką,
kad visi dirba viršvalandžius. Taip pat tokiu būdu bus sustiprintas
darbo laiko apskaitos mechanizmas. Tiesa, teisininkas siūlė
pagalvoti dėl viršvalandžių normos - 4 valandų per dieną. Tai esą
pakankamai daug. Be to, svarbu ar viršvalandžiai skiriami
susitarimu, ar vienašališku darbdavio nurodymu.
T. Davulio pasiteiravus, kaip apskritai vertina šias darbo
santykių liberalizavimo priemones, darbo teisės ekspertas pabrėžė,
jog pokyčiai būtini.
„Vertinu daugiau palankiai negu nepalankiai, nes negalime
taikyti XX a. vidurio arba antrosios pusės darbo teisės XXI
amžiuje. Čia akivaizdu“, - sakė jis.
Pasak VU Teisės fakulteto Darbo teisės instituto vadovo, šiuo
metu vyksta profsąjungų ir darbdavių derybos, tame jis matąs
nemažai kraštutinumų, bet išreiškė viltį, kad dėl kažkokių tarpinių
variantų susitarimą rasti pavyks.
„Manau, kad viršvalandžius tikrai reikia liberalizuoti, visiems
bus geriau sugriežtinus darbo laiko apskaitą. Terminuotos sutartys
- iš tiesų mes visos Europos mastu esame labai toli nuėję ribodami
tas galimybes, analogiškų dalykų nelabai yra, bet ar tikrai to
reikia? Dėl įspėjimo terminų - pasisakyčiau už vienodus įspėjimo
terminus. Per tuos įspėjimo terminus valstybė vėl užkrauna
darbdaviams tas pareigas, kurias pati turėtų atlikti. Įspėjimo
terminas - ar jis ilgesnis, ar trumpesnis - sukuria netgi daugiau
minčių, kad galbūt kažkas yra daugiau diskriminuojamas. Netgi
teisės normos kai kuriuos dalykus realiai draudžia, kas yra dabar
daroma per ilgesnius įspėjimo terminus ir per pirmenybės teisę
likti darbe. Bet čia yra gilesnės diskusijos objektas. Dėl to tas
diferenciacines normas mums patiems būtų geriau panaikinti „, -
apibendrino T. Davulis.