Pasak SEB banko analitikų, Ignalinos atominės elektrinės (IAE)
uždarymas ir elektros energijos pabrangimas, kylančios degalų ir
kitų energetinių išteklių kainos bus savotiškas testas, siekiant
patikrinti, kiek gyvybingos ir lanksčios yra Lietuvos įmonės.
Valstybės skolos ir BVP santykis didės ir 2010 m., ir 2011 m.,
tačiau 2012 m. jau galima tikėtis jo stabilizacijos.
SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos nuomone, užsienio
prekybos rezultatų „atkritimas“ 2010 m. sausio mėnesį buvo
dėsningas, atsižvelgiant į neigiamą IAE uždarymo poveikį Lietuvos
energetinių išteklių eksporto-importo balansui.
Analitiko nenustebino ir infliacijos šoktelėjimas metų
pradžioje, kadangi kiekvieno statistinio lietuvio vartojimo
krepšelyje matomos pabrangusios elektros energijos pasekmės. Šis
veiksnys apribos kitų produktų ir paslaugų vartojimą bent jau
artimiausius keletą mėnesių, vėliau jo reikšmė turėtų pamažu
silpnėti.
Pasak G.Nausėdos, apskritai šiais metais nereikėtų laukti
stebuklingo vidaus rinkos „išgijimo“, nes nėra objektyvių tokio
reiškinio priežasčių.
„Net jei žmogus nuolatos girdės pranešimus žiniasklaidoje, kad
šalies BVP augs 1 ar 2 proc., dėl to jis nebėgs į parduotuvę dar
kažko nusipirkti“, - sakė ekspertas. Jo manymu, žmonių vartojimo
elgesys galėtų keistis tik realiai pajutus ekonomikos atsigavimo
poveikį asmeniniams finansams.
G.Nausėda pabrėžė, kad pastaruoju metu išryškėjo nenaudinga
mūsų šaliai JAV dolerio stiprėjimo euro ir lito atžvilgiu
tendencija, kuri didina naftos, gamtinių dujų ir kitų iš Rusijos
įsivežamų strateginių žaliavų kainas litais.
„Jeigu Ignalinos atominės elektrinės uždarymas daugiausia kirto
tik Lietuvos gamintojų konkurencingumui, tai JAV dolerio brangimo
išprovokuotas žaliavų importo kainų kilimas yra aktualus visai euro
zonai ir jos įtakoje esančioms šalims“, - sakė SEB banko analitikas.
Nors BVP pokytis šiais metais turėtų būti teigiamas,
pagrindiniai viešųjų finansų įtampos židiniai išliks.
„Galima traktuoti „Sodros“ biudžetą kaip de jure atskirtą nuo
valstybės biudžeto, tačiau realiai jie yra tarpusavyje susipynę,
tad socialinio draudimo fondo problemos toliau sunkia našta guls
ant valstybės iždo pečių“, - teigė G.Nausėda.
Pasak jo, pradiniu šalies ekonomikos atsigavimo laikotarpiu
sėkmingesnis eksportas nereikš, kad dėl to kur kas geriau bus
surenkami PVM ir akcizo mokesčiai, nes minėtųjų mokesčių surinkimas
labiau priklauso nuo vidaus paklausos būklės. Ekonomisto nuomone,
eksportas pagerins kai kurių įmonių pelningumą, tačiau didesnės
pelno mokesčio įplaukos valstybės biudžetą pasieks jau ateinančiais
metais.
„Mums reikėtų džiaugtis, jei iki 2012 m. valstybės skolos ir
BVP santykis sustotų ties 40 proc. riba ir toliau nebedidėtų“, -
sakė G.Nausėda.
Tokiu atveju šis rodiklis būtų pusantro karto mažesnis už
Mastrichto kriterijumi nustatytą maksimalią ribą ir net trigubai
mažesnis už dabartinį Graikijos skolos lygį.
„Žinoma, nereikėtų į šį palyginimą žiūrėti pernelyg tiesmukai -
mūsų šalies galimybės pigiau ir daugiau pasiskolinti kapitalo
rinkoje yra menkesnės nei senųjų Europos Sąjungos narių, reikia
atsižvelgti ir į gana žemą valdžios sektoriaus surenkamų pajamų ir
BVP santykį“, - teigė SEB banko analitikas.