Lietuviai didžiuojasi jau netgi dviem oficialiai žaliaisiais vadinamais pastatais – „Veikmės“ pasyviosios energijos individualiu namu šalia Vilniaus ir biurų pastatu „Green Hall“.
„Tebūnie tai žalieji pastatai, nors jie ir neatitinka daugybės kriterijų, keliamų žaliajai architektūrai. Lietuvos visuomenė ir statytojai ekologiją supranta dar labai siaurai.
Jie akcentuoja energijos taupymą. Bet tai tik maža dalis to, kas statinį paverčia žaliuoju“, – įsitikinęs vilnietis architektas A.Imbrasas.
Dabar viename sostinės priemiesčių jis projektuoja namą, kurį drąsiai galima bus vadinti žaliuoju. Pastatas bus įkomponuotas į kalvos šlaitą, organiškos medžio šakelės formos.
Svarbu ne tik taupyti
- Kodėl vienus pastatus galima vadinti žaliaisiais, o kiti labiau kvepia tik madingų tendencijų vaikymusi?
- Žaliajai architektūrai visame pasaulyje taikomi vienodi kriterijai – ar pastatas būtų statomas Kanadoje, ar Afrikoje, ar Lietuvoje. Kad namas tikrai būtų ekologiškas, apie tai turime pagalvoti prieš pradėdami jį kurti.
Pradėkime nuo to, kad pasirūpintume, jog dėl namo statybos kuo mažiau nukentėtų augalai ir gamtovaizdis.
Energiją ir medžiagas reikia pradėti tausoti jau statybvietėje, pavyzdžiui, panaudoti lietaus vandenį, taupius darbo įrankius, visas atliekas iš karto rūšiuoti.
Juk skiediniui nereikia idealios kokybės geriamojo vandens – kodėl nepanaudojus lietaus. Jeigu jau gyventojus skatiname rūšiuoti atliekas, tai kodėl to negali daryti statybininkai?
Reikia ne tik naudoti ekologiškas statybines medžiagas, bet ir galvoti, iš kur jos atkeliaus. Įsivaizduokite, kiek degalų sudeginama ir išmetama anglies dvideginio, kad apdailai būtų atgabenta tona granito iš Kinijos.
Pavyzdžiui, Vyriausybė sukūrė Būsto atnaujinimo programą, kuria skatina taupyti energiją.
Bet termoizoliacines medžiagas tiems tūkstančiams namų apšiltinti vešime iš Skandinavijos, Lenkijos arba Vokietijos.
Transportavimas – didžiulės energijos sąnaudos, tarša, o tai visiškai prieštarauja „žaliam“ požiūriui.
Jeigu planuojame renovuoti tūkstančius namų, tai gal vertėtų šiltinimo medžiagų gamyklą pastatyti Lietuvoje? Bet niekas to net nesvarsto, nes trūksta platesnio požiūrio. Taigi ne nuo to galo pradedame.
Čia kaip su ekologiškais turgeliais. Juose galima nusipirkti ekologiškai pagaminto sūrio, daržovių. Bet jeigu vien dėl pirkėjų, pavyzdžiui, sūriai į sostinę atvežami iš Šilutės, tai kur čia ekologija? Kiek užteršiama oro, kol tie sūriai atvežami?
O pirkėjai taip pat – sukaria ne vieną kilometrą automobiliu sudegindami litrus degalų, kad įsigytų kelis šimtus gramų produkto.
Iki žaliojo dar trūksta
- Lietuvoje iškilo keli pastatai, vadinami žaliaisiais.
- Be abejo, tai – gera iniciatyva. Tačiau tai, kuo giriamės, Vakaruose atrodytų juokinga.
Ekologiškas biurų pastatas su milžiniška automobilių stovėjimo aikštele – paradoksas.
Garažas turi būti kuo mažesnis, kad darbuotojai būtų skatinami į darbą važiuoti dviračiu, viešuoju transportu.
Bet juk šalia net nėra viešojo transporto stotelės. Vadinasi, jau vieta pastatui buvo parinkta netinkamai.
O gal vertėtų darbuotojus surinkti iš namų ir vienu autobusu atvežti į darbą? Taip elgiasi vis daugiau Vakarų kompanijų.
Vakaruose „žalią“ požiūrį deklaruojančios kompanijos, jeigu neturi galimybės pačios gaminti energijos vėjo turbinomis, ją perka iš atsinaujinančią energiją naudojančių elektros tiekėjų. Tai kainuoja brangiau, tačiau tuomet pastatas tikrai pagrįstai vadinamas žaliuoju.
Biuras jau seniai nebėra tik darbo vieta. O ekologiškas biurų pastatas jame dirbantiems žmonėms turėtų duoti tai, kas padėtų jiems tausoti žemės išteklius.
Užsienyje tampa įprasta, kad pastate rasite ne tik sporto klubą, valgyklą, biblioteką, bet net ir vaikų darželius, poilsio zonas gamtoje.
Tuomet žaliojo pastato darbuotojai taip pat tausos aplinką – jie nevažinės kasdien iš vieno miesto galo į kitą. Jie viską suras vienoje vietoje ir taip sumažins taršą. Pavyzdžiui, vaikų darželio nemačiau dar nė viename Lietuvos biurų pastate.
Tas pat ir su pasyviosios energijos namu – ar tai išplėtota gyvenvietė?
Ar ten važinėja viešasis transportas, ar yra mokyklų, darželių, paštas, bankas? Iš kur atkeliavo medžiagos tam namui, kaip pasielgta su atliekomis? Ir kas geriau – genetiškai ir chemiškai apdorota veja ar natūrali – žiogų ir laumžirgių pilna tikra lietuviška pieva?
Apie tai statytojai nekalba. Jie tik deklaruoja, kad namas taupys energiją.
Ekologiją suvokia siaurai
- O kaip lietuviai įsivaizduoja ekologišką būstą?
- Jiems atrodo, kad natūralios medžiagos yra tik molis, šiaudai ir rąstai. Pasirinkimas yra kur kas didesnis.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur statomi daugiausia karkasiniai namai, vis daugiau žmonių naudoja ne natūraliai išaugusių miškų medieną, o specialiai išaugintų medžių žaliavą arba iš antrinių perdirbtų žaliavų pagamintas plokštes.
Jie žino, kad dėl jų namo nebuvo nukirstas nė vienas medis. Mūsų statybinių prekių parduotuvėse svarbiausias akcentas yra kaina. O už Atlanto ryškiausiai žymimos būtent ekologiškos medžiagos.
Beje, statant namą reikia labai gerai pasverti, kas geriau apsimoka: ar naudoti itin ilgaamžes medžiagas, kurias sunkiau perdirbti, bet jos ilgiau tarnaus, ar naudoti lengviau perdirbamas statybines medžiagas, kurioms pagaminti buvo sunaudota mažiau energijos, bet galbūt jos susidėvės greičiau.
Kartais tai – iššūkis ir klientui, ir projektuotojui.
Jeigu viskas būtų taip paprasta, ne vieną lietuvišką būstą būtų galima vadinti žaliuoju, juk pastaruoju metu daug namų savininkų diegia geoterminį šildymą. Tačiau ar to gana: įdiegiau geoterminį šildymą – ir jau „žalias“?
Žmonės, dar tik planuodami nuosavą namą, privalėtų pagalvoti apie „žalios“ statybos principus. Pavyzdžiui, kodėl gi nesurinkus lietaus vandens ir nepanaudojus jo buityje – skalbimui, indaplovei. Virtuvės, vonios nuotėkų išvalytas vanduo puikiai tiks kiemo žolei laistyti. Vandenį reikia tausoti.
Žavi išradingi inžinieriai
- Lietuvoje pastaruoju metu labai populiarėja geoterminis šildymas. Greičiausiai jau yra ir originalesnių būdų tausoti energiją?
- Pasaulyje kuriama daugiau naujų technologijų. Ypač biuruose galima išvysti fantastiškų dalykų.
Man didelį įspūdį paliko biurų dangoraižis Honkonge. Jame įrengtas natūralus apšvietimas – per šviesos šulinius ir sudėtingą veidrodžių sistemą saulės šviesa apšviečia patalpas visuose aukštuose. Natūrali šviesa daug malonesnė žmonėms ir, aišku, taupoma energija.
Mane sužavėjo idėja, kad biuruose įrengiamos sukamosios durys turi ne naudoti energiją, o ją gaminti, kai žmogus eina pro šias duris ir jas stumteli. Žinoma, tai – smulkmena, bet atskleidžia kitokį požiūrį.
Pažiūrėkite, dauguma naujų modernių biurų pastatų iš karto projektuojami su vėjo turbinomis, jie energiją gaminasi patys.
Vokietijoje bet kuris naujas visuomeninės paskirties pastatas privalo būti žaliasis. Kitaip jo neleis statyti.
Mūsų biuras yra sudaręs partnerystės sutartį su Izraelio kompanija WAWA, kuri specializuojasi projektuoti tokius pastatus. Šioje šalyje, kaip ir daugelyje Vakarų valstybių, yra net specialus techninis reglamentas, nustatantis, kokius kriterijus privalo atitikti žalieji namai.
Kada tokį statybos techninį reglamentą priimsime Lietuvoje?
Užsakovų atsiranda
- Daugėja žaliąją architektūrą vertinančių užsakovų?
- Kaip tik dabar tokį žaliąjį projektą ir kuriu. Stengiuosi, kad namas nuo pat pradžių būtų žaliasis – ir aplinka, ir medžiagomis, ir statybos būdu. Galiausiai tuo, kaip žmonės gyvens. Jei namas bus šviesus, taupiai naudos žemės išteklius.
Pagal projektą esami pastatai bus nugriauti, o atliekos išrūšiuotos, atkurtas sklypo reljefas, būdingi augalai.
Name bus naudojama energija iš atsikuriančiųjų šaltinių, inžinerinės sistemos leis pakartotinai naudoti vandenį, vėsinimas ir šildymas bus geoterminis. Bus įdiegta „protinga“ apšvietimo sistema.