Tiesa, bendrovės privatizavimo baiminasi jūrininkai. Jie nuogąstauja, kad bendrovę įsigijus užsieniečiams nuo vienuolikos įmonei priklausančių laivų stiebų dings Lietuvos vėliavos.
Trečiadienį Vyriausybėje vykusiame pasitarime buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuri maždaug per mėnesį turės pateikti pasiūlymus, kaip padėti „Lietuvos jūrų laivininkystei“. Darbo grupė bus sudaryta iš ministro pirmininko tarnybos, Susisiekimo ministerijos ir jūrininkų atstovų.
„Šiandien sprendimų nėra priimta. Per tris artimiausias savaites išanalizuosime visus įmanomus variantus, kaip toliau turėtų funkcionuoti „Lietuvos jūrų laivininkystė“. Pagrindinis tikslas yra į šią kompaniją pritraukti apyvartinių lėšų, nes akivaizdu, kad ekonomikos krizė palietė ir šitą įmonę. Norint toliau sėkmingai funkcionuoti ir išlaikyti 435 darbo vietas, įmonei reikalingos finansinės injekcijos“, - sakė E.Masiulis.
Pasak jo, valstybė šiuo metu neturi galimybių finansiškai padėti bendrovei, todėl vienas iš variantų, kad „tas finansines injekcijas galėtų suteikti potencialus investuotojas, kuris privatizavimo keliu ateitų į šitą įmonę“.
Jūrininkai baiminasi, kad privatizavus „Lietuvos jūrų laivininkystę“ šios bendrovės laivai nebeplaukios su Lietuvos vėliavomis, tačiau E.Masiulis mano, kad viena iš privatizavimo sąlygų galėtų būti „lietuvišką vėliavą išlaikyti bent penkerius metus“.
Paklaustas, kokios galėtų būti alternatyvos bendrovės privatizavimui, ministras sakė, kad šiuo metu tokių nemato. „Mūsų, Susisiekimo ministerijos, pozicija yra labai aiški: įmonę reikėtų traukti į privatizuojamų objektų sąrašą“, - teigė E.Masiulis.
Jis pripažįsta, kad ministerija analizuoja ir bendrovės vadovybės darbą, yra „kilę klausimų dėl kai kurių ūkinių dalykų“, tačiau kol kas keisti įmonės vadovų neskubama.
„Jeigu matysime, kad esama vadovybė neužtikrina ministerijos iškeltų tikslų, matyt, galime galvoti apie kažkokius pasikeitimus, tačiau šiandien tai nėra svarbiausias klausimas“, - aiškino E.Masiulis.