Apklausos duomenimis, 78,2 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jų
gyvenamoje vietovėje per pastaruosius 12 mėnesių skurdo lygis
padidėjo, o 36,9 proc. teigė, kad skurdas pastebimai išaugo.
Teigiančiųjų, kad skurdo lygis sumažėjo, buvo 7,1 procento.
Teigiančiųjų, kad per pastaruosius metus skurdas padidėjo
visoje Lietuvoje, buvo net 90,2 proc., o 58,3 proc. tvirtino, kad
skurdo augimas šalyje buvo didelis. Šalies skurdo sumažėjimą
teigė matantys 4,5 proc. apklaustųjų.
Kad per pastaruosius 12 mėnesių skurdas jų gyvenamoje šalyje
padidėjo, mano ir daugiau kaip pusė apklaustų ES gyventojų,
tačiau jų dalis yra mažesnė nei Lietuvoje ir siekia 77,9 proc.
(gyvenamoje vietovėje - 61 proc.).
Prasčiausiai padėtį vertina Latvijos gyventojai - net 94,7
proc. jų teigia, kad skurdas šalyje per pastaruosius 12 mėnesių
padidėjo (gyvenamoje vietovėje - 89,5 proc.), tuo tarpu skurdo
sumažėjimą mato vos 2 proc. (2,4 proc.) apklaustųjų.
48,9 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad skurde gyvena maždaug
kas trečias šalies gyventojas. Šis rodiklis didesnis Bulgarijoje,
Vengrijoje ir Rumunijoje, kur manančiųjų, kad šalyje apie 30 proc.
gyventojų gyvena skurde, yra atitinkamai 66,6 proc., 64,3 proc. ir
61,7 procento. Latvijoje taip mano 47,7 proc. gyventojų.
Apklausos duomenimis, 35,3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai
neturi problemų atsiskaitant už suteiktas paslaugas bei grąžindami
paskolas. 50,3 proc. apklaustųjų tvirtino, kad jie laiku apmoka
sąskaitas ir kreditus, tačiau tai padaryti nėra lengva.
9,5 proc. Lietuvos gyventojų teigė kartais vėluojantys vykdyti
kai kuriuos įsipareigojimus, 3,2 proc. tvirtino, kad jie turi rimtų
finansinių problemų ir laiku nepadengia daugelio sąskaitų bei
kreditų.
56,4 proc. apklaustųjų mano, kad jų finansinė padėtis per
ateinančius 12 mėnesių pablogės, tuo tarpu pagerėjimo tikisi 13,5
proc. šalies gyventojų. 55,8 proc. apklaustųjų mano, kad jiems
gali kilti problemų grąžinant būsto paskolas ar mokant už buto
nuomą, 16 proc. mano, jog tokia galimybė yra didelė.
42,8 proc. apklaustųjų teigė, jog yra didelė rizika, kad per
artimiausius mėnesius jie nesugebėtų padengti 1 tūkst. eurų (3,45
tūkst. litų) netikėtų išlaidų, manančių, jog tai jiems
sunkumų nesukeltų buvo 11,7 procento.
Nepaisant to, net 54,1 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad per
artimiausius metus jiems negresia pavojus netekti gyvenamojo būsto, o
dar 33,6 proc. tvirtina, kad tokia galimybė yra labai nedidelė.
45,6 proc. Lietuvos gyventojų tvirtino, kad per pastaruosius
šešis mėnesius jų galimybės pasirūpinti savo ir artimųjų
sveikatos priežiūra suprastėjo (22,8 proc. - pastebimai
pablogėjo), tuo tarpu 37,9 proc. teigė, kad jų galimybės rūpintis
sveikata nepakito.
Daugiau kaip trečdalis Lietuvos gyventojų (35,2 proc.) teigė,
kad jų pensija bus mažesnė nei tikėjosi anksčiau, 24,9 proc.
tvirtino, kad pasitraukus į pensiją jiems teks daugiau taupyti, 15,5
proc. sakė, kad turės vėliau išeiti į pensiją nei planavo
anksčiau.
24,2 proc. šalies gyventojų tvirtino labai nerimaujantys, kad
jų pajamų senatvėje nepakaks oriam gyvenimo būdui palaikyti, tuo
tarpu visiškai apie tai negalvojančių buvo tik 6,6 procento.