Naujus EK nepasitenkinimo pareiškimus sukėlė Suomijos kompanijos „Atria“, kelių Lenkijos įmonių veterinariniai apribojimai kiaulienos eksportui į Rusiją. Šalies tarnybos neatsižvelgė ir į Tarptautinio epizootinio biuro rekomendacijas reikalavimus sušvelninti, nes jie prasilenkia su tarptautinėmis nuostatomis.
Rusijos „Rosselchoznadzor“ kaltinimus nepagrįstomis biurokratinėmis kliūtimis neigia, tvirtindamas, kad draudimais siekiama apsaugoti rinką nuo nekokybiškos mėsos ir jos gaminių. Problemą išspręstų visų parduotos Rusijai mėsos siuntų veterinarinė patikra, tačiau tai brangiai atsieitų, be to, turėtų įtakos mėsos kainai, t.y. mėsa pabrangtų.
Neigiamos įtakos Rusijos sprendimai turi ir gyvas kiaules į Rusiją eksportuojančioms šalims. Lietuva - viena iš didžiausių ES kiaulių į Rusiją eksportuotojų - pernai pardavė kone pusę milijono kiaulių. Nuo 2006 m., kai užmegzti prekybiniai ryšiai su Rusija, gyvų kiaulių eksporto apimtys padidėjo nuo 43 tūkst. iki 430 tūkst., rašo agroverslo tinklapis „Mano ūkis“.
Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktoriaus Algio Baravyko, per pirmuosius du mėnesius į Rusiją išvežta beveik 40 proc. gyvų kiaulių mažiau negu per tą patį 2009 metų laikotarpį. Sumažėjo ir kaina - maždaug 0,5 lito už kilogramą gyvojo svorio. Rusai už kiaules mokėjo šiek tiek daugiau negu Lietuvos įmonės, sako A. Baravykas.
Dėl smukusio eksporto kiaulių supirkimo kainos rinkoje sumažėjo apie 10-13 proc. Šių metų vasarį kaina už gyvojo svorio kilogramą buvo 3,59 lito, o 2009 m. tą patį mėnesį - 4,07 lito.
Susirūpinimą dėl padidinto muito LKAA išreiškė dar pernai gruodį. Kokios įtakos Rusijos sprendimai turi Lietuvos kiaulininkystės sektoriui, domisi Užsienio reikalų ministerija, rinkdama duomenis EK prašymu.
„Dėl prarastų eksporto rinkų nuostolių patiria ne tik kiaulių augintojai. Pajamas praranda ir pati valstybė, smunka BVP“, - pabrėžia LKAA direktorius.