Seime užvakar pristatytas prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirinktas kandidatas į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus iš esmės nesulaukė didesnių nei valdančiųjų, nei opozicijos priekaištų.
Bet kai kurie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai įsitikinę, kad prezidentė Seimui jau turėjo pateikti kandidatą, kuris jau nėra karininkas, nes Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatyta, jog VSD vadovas privalo būti civilis.
Bet prezidentės patarėjas Jonas Markevičius aiškino, jog kariškio antpečiai netrukdo tapti VSD vadovu: „Jei Seimas patvirtins jo kandidatūrą, G.Grina privalės išeiti į atsargą. Tik tuomet prezidentė pasirašys dekretą dėl jo skyrimo į šias pareigas“.
Neatitinka įstatymo raidės
„Mano įsitikinimu, laikantis įstatymo raidės, šalies vadovė Seimui turėjo pateikti civilio kandidatūrą.
Balsuodamas dėl šio kandidato turiu būti tikras, kad jis atitinka įstatymo reikalavimus. Bet šiuo atveju taip nėra“, – sakė Seimo narys Vytautas Bogušis.
Liberalcentristas nesiėmė prognozuoti, ar tai, kad G.Grina vis dar nėra pasitraukęs į atsargą, netaps jam kliūtimi vadovauti VSD: „Prašysiu, kad Seimo teisininkai įvertintų šią situaciją.
Manau, kad per balsavimą kandidatas jau turi būti civilis, nes kitaip gali būti, kad Seimas turėtų pažeisti įstatymą“.
Kas būtų, jei nepatvirtintų?
V.Bogušiui pritarė ir vienas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo kūrėjų, socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
Politikas aiškino, kad paraidžiui skaitant įstatymą pretendentas į VSD privalo būti civilis: „Bet juk negali versti žmogų išeiti iš tarnybos, kai nežinia, ar jo kandidatūra bus patvirtinta.
Šiuo atveju yra tam tikras formalus prieštaravimas“.
Panašios pozicijos laikėsi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas: „Gal šiuo atveju reikėtų vadovautis ta logika, kuri taikoma ir būsimiems Seimo nariams.
Atsisakyti iki tol buvusių darbinių santykių jiems reikia po to, kai juos išrenka į Seimą, o ne prieš kandidatuojant. Tačiau išsamiau tokią situaciją turėtų išaiškinti teisininkai“.
Civilis, bet su antpečiais
Pradėjus Seime svarstyti VSD vadovo kandidatūrą, vėl atgijo ginčai, ar Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui neprieštarauja ir tai, kad departamento vadovui suteikiamas generolo laipsnis.
Politikai aiškina, jog VSD vadovui skiriamas saugumo generolo laipsnis nėra toks pats kaip kariškio: VSD esą yrą civilinė institucija, o jos vadovas – statutinis pareigūnas, bet ne kariškis.
Tuo tarpu krašto apsaugos ministrės patarėjas, tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas mano, kad VSD atsiradę laipsniai iškreipia Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatytus principus: „Nors formaliai aiškinama, kad VSD laipsniai kitokie, iš tikrųjų jie primena kariškių laipsnius.
Įstatyme numatyti apribojimai buvo parašyti būtent tam, kad VSD nekeltų asociacijų su karine institucija ir nedvelktų sovietine praeitimi“.