Reklamos agento patirtis – jau vaikystėje

Rytų Londone gyvenančiai 12-metei Jemmai rūpi ne tik mokslai ar laisvalaikis su draugais. Nuo praėjusio birželio paauglė dirba rinkodaros agentūrai „In4merz“ ir reklamuoja populiarios muzikos atlikėjus.

„Kartais jie turi ką nors, sakykime, apie „Jonas Brothers“ (JAV poproko grupė. – Red.). Kadangi noriu surinkti 50 taškų, reklamuosiu juos, nors ir nesu didžiulė jų gerbėja“, – apie savo darbą pasakojo Jemma.

Ši paauglė priklauso maždaug dešimties tūkstančių 11-21 metų „In4merz“ jaunuolių tinklui. Jie socialiniuose tinkluose bendraudami su draugais ar dėdami įrašus į tinklalapį „YouTube“ reklamuoja daugybę dainininkų, tarp jų Lady Gagą, Alexandrą Burke, grupes „Jonas Brothers“, „Sugababes“.

Ar patiems jaunuoliams šie atlikėjai patinka, atrodo, nėra taip svarbu.

„Mes paverčiame juos mini pardavėjais“, – apie reklamuotojų vaidmenį savo versle pasakojo „In4merz“ įkūrėja Clare Hudson.

Už reklamą agentūra mini pardavėjams atsilygina taškais, kurie gali būti keičiami į dovanėles – lėles, marškinėlius, krepšius, plakatus, muzikos albumus.

Kitos rinkodaros agentūros, pasamdytos didžiulių kompanijų, taip pat už atlygį vaikus ragina reklamuoti įvairiausius produktus – muzikos grotuvus, žaidimus ir net nesveiką maistą. Kai kuriems tokių reklamuotojų – tik septyneri metai.

Kembridže gyvenanti 12 metų Molly ne per seniausiai kreipėsi į Lidso (Didžioji Britanija) mieste įsikūrusią agentūrą „Dubit“, kad galėtų reklamuoti produktus per socialinius tinklalapius „Facebook“ ir „Bebo“. Juose Molly turi apie 200 draugų.

„Aš išgirdau apie tai iš vieno savo draugų, esančių tinklalapyje „Facebook“.

Kad pakalbėčiau apie saldainius ir žaidimus, jie man už savaitę ketina mokėti 25 svarus dovanų kvitais. Taip pat jie man paštu atsiųs daugybę kitų produktų pavyzdžių“, – vasarį kalbėdama su žurnalistais džiaugėsi Molly.

Pernai pasirodžiusioje Angnes Nairn ir Edo Mayo knygoje „Vaikai vartotojai“ („Consumer Kids“) plačiai aprašytas ir pradinių klasių moksleivės Sarah atvejis.

Kai jai buvo 7-eri, mažametę viename interneto vaikų pokalbių kambaryje susirado ir pasamdė visame pasaulyje garsios bendrovės „Mattel“, gaminančios žaislus, atstovai.

Sarah tapo šios bendrovės prekės ženklo ambasadore: ji savo mokyklos draugams turėjo reklamuoti „Mattel“ muzikinį grotuvą.

Mažametei tekęs darbas iš pažiūros netgi žaismingas: raginti draugus užsiregistruoti interneto tinklalapyje www.barbiegirls.com, susikurti specialų interneto puslapį ir jo internetiniame dienoraštyje rašyti apie grotuvą. Dėti į tinklalapį savo ir draugų, žaidžiančių su grotuvu, nuotraukas.

Kuo daugiau apie šią prekę kalbi, tuo daugiau gauni taškų.

Mainais už reklamą kompanija atsilygino Sarah ne pinigais, bet, kaip ir galima nuspėti, lygiai tokiu pat grotuvu.

Sarah pasamdė bendrovė „Dubit“, dirbanti su daugybe garsių kompanijų. „Dubit“ jau kurį laiką turi vadinamuosius prekės ženklų ambasadorius, kurie reklamuoja „Coca-Cola“, „Kerry Foods“, „Nintendo“, „Mattel“ ir kitų kompanijų produktus.

Savo interneto tinklalapyje „Dubit“ atstovai teigia, kad vaikai produktus turi reklamuoti draugams, esantiems ir nesantiems virtualiojoje erdvėje.

Mažamečiai raginami apie prekes užsiminti bendraujant socialiniuose tinkluose ar net rengti vakarėlius, kuriuose dalijami produktų pavyzdžiai.

Patariama ir kaip pasakoti apie produktus, kad kalba skambėtų natūraliai, neatrodytų pernelyg surepetuota.

„Nepradėkite pokalbio apie projektą – geriausia ieškoti natūralių galimybių užsiminti apie tai per pokalbį“, – reklamos paslapčių savo tinklalapyje mokė „Dubit“.

Už reklamą „Dubit“ atsilygina dovanų kvitais, kuriuos galima išsikeisti parduotuvėse.

Tiesa, vadinamieji ambasadoriai pirmiausia privalo parodyti, kiek pastangų įdėjo reklamuodami produktus. Tai demonstruojama internetinėmis nuorodomis, nuotraukomis, kompiuterio ekrane matomo vaizdo užfiksavimu.

Pernai buvo skelbiama, kad „Dubit“ bendradarbiauja su maždaug 600 mokyklų, kurių vadovai leidžia savo auklėtiniams pildyti bendrovės rinkodaros anketas.

Kiekviena užpildyta apklausa mokyklai gali atnešti po 2 svarus. Todėl kai kurios mokslo įstaigos iš to užsidirba ir po 4 tūkst. svarų sterlingų per metus.

Be šių moksleivių, dar keliasdešimt tūkstančių vaikų dirba vadinamaisiais „Dubit“ informuotojais. Pavyzdžiui, kartą per savaitę jie sėdėdami namuose prie savo kompiuterių pildo kompanijų tyrimų anketas.

Už tyrime pareikštą nuomonę galima užsidirbti nuo pusės iki 2 svarų.

„Dubit“ rinkodaros direktorius Robinas Hiltonas pabrėžia, kad su vaikais atliekami tyrimai turi neįkainojamą reikšmę ne tik verslui, bet ir socialinėms kampanijoms, pavyzdžiui, agituojančioms nevartoti narkotikų.

Be to, agentūros atstovai teigia, kad įtraukdami vaikus į savo reklamos kampanijas jie atlieka ir mokytojų funkciją – vaikams parodoma, ką reiškia būti verslininku ir ką – vartotoju.

„Vaikai nori būti įtraukiami į kampanijas. Ir mes jiems leidžiame tai daryti. Nėra jokio spaudimo jauniems žmonėms dalyvauti arba atstovauti kam nors, kas jiems nepatinka“, – pernai kalbėdamas su žurnalistais sakė R.Hiltonas.

„Dubit“, kaip ir kitos tokia veikla užsiimančios kompanijos, pabrėžia nepažeidžiančios jokių įstatymų, nes prie jų veiklos prisidedantys mažamečiai turi gauti tėvų leidimą.

O savo draugus jie turi įspėti reklamuojantys kokią nors kompaniją ar produktą.

Daugeliui tokia jau tūkstančių vaikų veikla atrodo įdomi, linksma ir netgi naudinga.

Tačiau specialistai skambina pavojaus varpais.

„Tai užmaskuota ir absoliučiai šiurpu. Nėra jokios abejonės, kad vaikai dabar yra nuovokesni nei bet kada anksčiau ir dėl to reikėtų džiaugtis. Tačiau reikia diskutuoti, kaip jie yra atakuojami didžiųjų bendrovių.

Vaikai daug labiau pažeidžiami, nei jie patys ar jų tėvai kartais suvokia“, – taip „Dubit“ veiklą apibūdino knygos „Vaikai vartotojai“ autorius ir britų vartotojų teises ginančios organizacijos „Consumer Focus“ vadovas E.Mayo.

„Tragedija. Tai, kas turėtų būti vaikų ir paauglių bendravimo vieta, dabar virsta išplėstu prekybos centru“, – piktinosi ir Kento universiteto sociologijos profesorius Frankas Furedi.

Beje, E.Mayo ir A.Nairn minėtoje savo knygoje įspėjo, kad vaikų vartotojų atsiradimas nėra unikalus reiškinys, atsiradęs Didžiojoje Britanijoje ar JAV. Kiekviena Europos valstybė gali papasakoti tokią pat istoriją.

Pasak knygos autorių, netgi Kinijoje susiformavo naujausia vartotojų grupė – apie 312 mln. vaikų, jaunesnių nei 15 metų.

E.Mayo ir A.Nairn ypač piktinasi, kad vaikus bendrovės vilioja tapti prekės ženklų ambasadoriais per moderniąsias technologijas.

Tokiu būdu dažnai apeinami mažamečių tėvai. Juo labiau kad šiais laikais vis daugiau vaikų savo kambariuose turi televizorius, kompiuterius ir mobiliuosius telefonus.

Rinkodaros profesorė A.Nairn teigia savo kailiu išbandžiusi, kaip vaikai įtraukiami į viešųjų ryšių kampanijas. Apsimetusi 12-mete, mokslininkė užsiregistravo vienos rinkodaros agentūros puslapyje.

„Manęs nepaprašė tėvų leidimo. Man pranešta, kad gausiu nemokamą krepšį, jeigu surinksiu pirmuosius penkiasdešimt taškų.

Man buvo pasakyta: „Kad gautum 20 taškų, papasakok savo draugams, kad Esmee (Esmee Denters. – Red.) albumas „Outta Here“ išleistas, ir į savo „Facebook“ puslapį įdėk dainos „Admit It“ vaizdo įrašą“, – pasakojo A.Nairn ir pridūrė, kad tokia nauja tendencija jai kelia nerimą.

* * *

* Tarp vaikus į savo veiklą įtraukiančių rinkodaros agentūrų ir sunerimusiųjų dėl vaikų teisių, regis, užvirė tikra kova. Vasario mėnesį po kelių kritinių straipsnių pasirodymo Didžiosios Britanijos laikraščiuose kompanijos „Dubit“ rinkodaros vadovas R.Hiltonas davė atkirtį.

* „Dubit“ visiškai nereklamuoja nesveiko maisto ar produktų, turinčių didelį riebalų, druskos ar cukraus kiekį, jaunesniems nei 16 metų asmenims“, – teigė R.Hiltonas. Jis tikino, kad „CocaCola“ gėrimą „Dr. Pepper“ ar „Fanta“ leista reklamuoti ne jaunesniems nei 16 metų asmenims. Kompanijos „Kerry Foods“ produkto reklamoje esą leista dalyvauti tik motinoms.

* „Mūsų darbas su Barbe (kompanijas „Mattel“ grotuvas „Barbie Girls MP3 Player“) vyko maždaug prieš ketverius metus. Į jį buvo įtrauktos motinos ir dukterys, jos gavo MP3 grotuvus ir surengė vakarėlį“, – sakė R.Hiltonas.Jis paneigė teiginius, kad kompanija 12 metų ir jaunesniems asmenims mokėjo 25 svarų vertės kvitais už tai, kad jie „kalbėtų internete apie saldainius“. Bet R.Hiltonas pripažino, kad prekės ženklų ambasadoriams siunčiami produktų pavyzdžiai.

* * *

* Prieš beveik ketverius metus Indijos energetikos kompanija „North Delhi Power Limited“ (NDPL) viešai paskelbė į savo veiklą įtraukianti vaikus. Kompanijos atstovai teigė, kad mažamečiai atliks kompanijos ambasadorių vaidmenį ir skleis visuomenei žinią apie energijos išteklių tausojimą.

* Tokį žingsnį bendrovę paskatino žengti vieneriais metais anksčiau vykdyta kampanija, pavadinta „Energijos klubu“. Tuomet prie šios akcijos prisidėjo apie 3 tūkst. vaikų iš 5 mokyklų.

* NDPL teigė siekianti ne tik kelis kartus padidinti savo mažųjų ambasadorių skaičių, bet ir išplėsti veiklą. Nutarta žmones šviesti ne tik dėl energijos išteklių taupymo, bet ir vandens apdorojimo ar sveikatos klausimais.

* Kad vaikams būtų įdomu dalyvauti tokioje veikloje, buvo žadami konkursai ir įdomūs seminarai.