Pasak ministro, terminalas greičiausiai bus įkurtas bendrovės „Klaipėdos nafta“ bazėje ir užtikrins Lietuvai energetinę nepriklausomybę.
„Iš tikrųjų tai yra realu. Visų pirma praėjusią savaitę buvo pateikta koncepcija dėl dujų įstatymo, kuria numatoma, kad mes vis dėlto turime spręsti tiekimo saugumo klausimą. Dabartiniu metu šis klausimas nėra sprendžiamas, turime vienintelį tiekėją be pasirinkimo ir dėl to mokame vieną iš aukščiausių kainų Europoje. Todėl LNG terminalo statyba yra neatidėliotinas klausimas ir mes jį spręsime savarankiškai, užtikrindami, kad tiekimo saugumas būtų patenkintas“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė energetikos ministras.
Kiek tai kainuotų Lietuvai, anot A. Sekmoko, kol kas tikslių skaičiavimų nėra. Terminalo projektavimo darbai turėtų prasidėti dar šiais metais. Iki rudens laukiama dviejų galimybių studijų rezultatų dėl šio terminalo statybos. Terminalo statyba užtruktų 2-3 metus.
A.Sekmoko teigimu, terminale visas tiekimas turėtų būti tik jūra. Taip atsirastų konkurencija dujų tiekimui vamzdynais.
Pasiteiravus, ar statyboms ketinama pasitelkti privatų kapitalą, A. Sekmokas to neatmetė. Susidomėjimas esą jau yra iš „Achemos“ pusės. Jei privataus kapitalo neatsirastų, terminalą statys Vyriausybė iš savo lėšų.
„Dėl tokio dujų kainų lygio, kokį mes turime, neišvengiamai turime terminalą statyti, kad iš tikrųjų užtikrintume alternatyvų apsirūpinimą dujomis ir priimtinesnes kainas. (...) Vyriausybė nusprendusi terminalą statyti Lietuvoje, nes negalime priklausyti nuo planų kažkur kitur, kur jie galbūt bus, galbūt nebus įgyvendinti“, - teigė A. Sekmokas.