Kiek pinigų už reklamą plaukia pro šalį, taip ir nepasiekdami Vilniaus savivaldybės iždo? Į tokį klausimą pamėginę atsakyti Lietuvos nacionalinės reklamos asociacijos „Linara“ nariai drąsiai tvirtina – dešimtys milijonų litų.
Šešiolikos reklamos įmonių vienijančios „Linaros“ pasiūlyto projekto, kuris skylėtą miesto biudžetą jau pirmaisiais jo įgyvendinimo metais papildytų 3 mln. litų, Vilniui taip pat nereikia.
Kad Vilniaus savivaldybė reklamos sritį gali tvarkyti nešvariai, pataikaudama kelioms įmonėms, įrodo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos susidomėjimas šiais reikalais.
Negavo valdžios pritarimo
„Linara“ parengė 7 mln. litų vertės išskirtinį, net Vakarų Europos valstybėse nematytą investicinį projektą. Jį patentavo. Parengė visus dokumentus, kurių reikalavo savivaldybė.
Rezultatas? Nors savivaldybė pripažįsta, kad projektas tikrai vertas dėmesio, jau dvejus metus nė nesiima jo svarstyti.
„Architektai ir žemesniosios grandies savivaldybės specialistai ragina – darome, projektas tikrai geras. Bet aukštesnių valdininkų pritarimo nesulaukėme“, – apgailestavo „Linaros“ prezidentas Tomas Jankauskas.
Plokštumos būtų skaidrios
Projekto rengėjai sukūrė naujos kartos reklamos stendus.
Jų išskirtinis požymis – skaidri plokštuma.
Ši plokštuma, kai nebus kabinamas reklamos tentas, formuos skaidraus, įtinkančio ir Senamiesčiui, ir moderniai architektūrai įrenginio įvaizdį. Jos poveikis aplinkai bus minimalus.
Be to, ant skaidrios plokštumos reklamą galima įrengti ir nekabinant tento. Tai dar mažiau darkytų aplinką.
Plokštumos ir konstrukcijos būtų dažomos vienos pilkšvai žalios spalvos specialiais dažais. Ši spalva būtų labai švelni ir natūrali, beveik neišsiskirianti iš aplinkos.
Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ parengė ir naujųreklamos plokštumų išdėstymo schemą. Už šį darbą verslininkai sumokėjo 40 tūkst. litų.
Rengiant schemą buvo atsižvelgta į tiesiamus aplinkkelius, net į jau įrengtus reklamos stendus – kad tik niekam nekliudytų, neužstotų.
Naujosios plokštumos būtų tapusios alternatyva šiuo metu mieste esantiems aprūdijusiems ar skirtingais dažais nudažytiems reklamos stendams.
Tyrimas atskleidė netvarką
„Linaros“ atstovų nuomone, reklamos verslą Vilniuje monopolizavusioms įmonėms ši naujovė nenaudinga. Dėl to jos diegimas ir įstrigo.
Kad reklamos srityje klesti netvarka, praėjusiais metais pastebėjo ir sostinės meras Vilius Navickas, tai nustatė ir savivaldybės kontrolieriaus tyrimas.
Dar pernai savivaldybės kontrolierius Šarūnas Skučas konstatavo, kad sutartis su bendrove „JCDecaux Lietuva“, kuri yra įrengusi daugiausia reklamos ant savivaldybei priklausančių pastatų, baigėsi 2009-ųjų pavasarį.
Negana to, kai kuri „JCDecaux Lietuva“ reklama kabo iki šiol, nors leidimų galiojimas pasibaigęs prieš ketverius ar penkerius metus.
Kitos reklamos bendrovės „Clear Channel Lietuva“ sutartis su savivaldybe nustojo galioti net 2005 metų pabaigoje. Tačiau ant šios bendrovės 150 tripusių stendų reklama kabo kaip kabojusi.
O „Baltijos vaizdinė reklama“ nepasirūpino pratęsti sutarties, kurios galiojimas baigėsi 2008 metais.
Kitaip sakant, visa šių bendrovių reklama sostinėje šiuo metu yra nelegali. Niekas nepasikeitė po tyrimo praėjus jau pusmečiui, nors kontrolierius nurodė 90 dienų terminą pažeidimams ištaisyti.
Seniai abejojo teisėtumu
„Linaros“ nariai mėgino belstis į savivaldybės vadovų kabinetų duris. Meras V.Navickas paaiškino, kad vienas tokių reikalų nesprendžia.
Vicemeras Vidmantas Martikonis neslėpė, kad daug maloniau turėti reikalų su keliais verslo monopolininkais ir įvesti aukštas monopolines kainas.
Vienas savivaldybės vadovas, pamėginęs domėtis reklamos reikalais, skėstelėjo rankomis – vyksta dideli žaidimai.
Tarybos sprendimas – žlugdantis
Saulius Skrebė
Investicinį projektą rengusios bendrovės „SKR Invest“ vadovas
„Pradėję rengti projektą, sulaukėme didžiulio pasipriešinimo. Dokumentų derinimas savivaldybėje buvo vilkinamas mėnesių mėnesius. Tam net buvo pakeista visa projektų derinimo tvarka.
Bet mes, nors ir sunkiai, plėtėme verslą, kūrėme darbo vietas. Tuo pat metu prieš mane asmeniškai buvo pradėta šmeižto kampanija.
Bet paskutinis taškas žlugdant verslą buvo 2009-ųjų liepos 15 dieną Vilniaus savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, po kurio atleidome pusę įmonės darbuotojų. Šis sprendimas visiškai atrišo rankas monopolininkų viešpatavimui miesto valstybinės žemės sklypuose.
Kokia gali būti konkurencija, jei monopolininkai, nuomodamiesi iš savivaldybės vietas reklamai, nemoka nieko, o mes, nuomodamiesi ne iš savivaldybės, o, pavyzdžiui, iš švietimo įstaigos ar kito asmens, turime mokėti penkiaženkles sumas?“