Į valstybės kišenę žemdirbiai taikysis iki pat 2013 metų

Nors tiesioginės išmokos ūkininkams už 2009-uosius dar neišmokėtos ir tai bus padaryta tik iki balandžio pabaigos, žemdirbiai ir jų atstovai jau dabar atakuoja Vyriausybę dėl naujų - šių metų išmokų.

Biudžete tam lėšų kol kas nenumatyta. Bet preliminariai jau sutarta, kad išmokos nebus mažesnės nei pernai. Tai buvo viena sąlygų valdančiajai koalicijai užsitikrinti trijų valstiečių liaudininkų paramą Seime.

„Mūsų pozicija - kad 2010-ųjų tiesioginės išmokos nebūtų mažesnės už dabartines. Tiek už pasėlius, tiek už pieną, tiek už gyvulius.

Jei reikiamos sumos nebus šių metų biudžete, galima perkelti į kitus metus. Juk išmokos mokamos iki kitų metų balandžio pabaigos“, - sakė žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

Pagal ministerijos planą, išmokoms reikia beveik 1,28 mlrd. litų. Didžiąją dalį šios sumos - 892,5 mln. litų skiria ES. Tačiau Lietuvai sunkmečiu pridėti 387 mln. litų - didžiulė našta.

Vis dėlto atrodo, kad žemdirbių ir jų užtarėjų spaudimas davė naudos - ne itin spyriojasi ir principingoji finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Pasak jos patarėjos Giedrės Balčytytės, su ūkininkais sutarta šįmet nemažinti išmokų, tačiau viskas priklausys nuo šalies galimybių.

„Įsipareigojimų dydis priklausys nuo šių metų ekonomikos tendencijų. Konkretūs sprendimai dėl išmokų ir mokėjimo laiko bus priimami tik antroje metų pusėje“, - aiškino G.Balčytytė.

Žemdirbiai remiami visose ES šalyse, tik ne visur vienodai. Pagal Lietuvos stojimo į ES sutartį, Bendrija nuo 2004-ųjų mūsų šalies ūkininkams skiria tam tikrą sumą, kuri 2013-aisiais pasieks 1,28 mlrd. litų.

Kol ši riba nepasiekta, papildomai žemdirbiams galima mokėti iš nacionalinio biudžeto. Tai iki šiol ir buvo daroma.

Pavyzdžiui, 2004-aisiais Europos Sąjunga tiesioginėms išmokoms skyrė 409,4 mln. litų, Lietuva - dar 192,5 mln. litų.

Vėliau ES dalis kasmet vis didėjo.

Didžiausia 2008-ųjų išmoka vienam ūkininkui arba žemės ūkio bendrovei siekė 1,377 mln. litų (Pakruojo r.) ir 1,23 mln. litų (Šakių r.). 2009-ųjų - 1,677 mln. litų (Pakruojo r.) ir 1,27 mln. litų (Raseinių r.).

Kol kas Lietuvos žemės ūkis - bene vienintelis iš didžiųjų ekonomikos sektorių, kurio beveik nepalietė krizė. Gelbėjo tiek ES parama, tiek injekcijos iš šalies biudžeto.

Praėjusiais metais, Statistikos departamento duomenimis, žemės ūkio produkcijos pagaminta 1,8 proc. daugiau nei 2008 metais - jos vertė siekė 5,8 milijardo litų.

Tad galbūt netekę papildomų pinigų iš biudžeto ūkininkai ir patys išsiverstų? Čia jų nuomonės išsiskyrė.

Paklaustas, ar išsiverstų be tiesioginių išmokų, Ukmergės rajono ūkininkas Laurynas Petniūnas atsakė, kad galbūt pavyktų.

„Mano ūkis dar nedidelis, tad tiesioginės išmokos sudaro tik ketvirtadalį viso ūkio apyvartos. Kaip ir kiekvienam, man norėtųsi, kad jos būtų didesnės, tačiau reikia džiaugtis, jog išvis jas gauname“, - tvirtino L.Petniūnas.

„Jei ne tiesioginės išmokos, kažin ar būtų verta ūkininkauti. Be jų būtų labai sunku. Labiau išsivysčiusiose Europos šalyse ūkininkai gauna 3-4 kartus didesnes tiesiogines išmokas.

Tačiau tikrai nesiskundžiu. Tegul bent tokias išmokas moka. Užteks, gyventi galima“, - tvirtino dvyliktus metus Ukmergės rajone ūkininkaujantis 47 metų Algirdas Tamulis.

A.Tamulio teigimu, už kiekvieną deklaruojamos žemės hektarą gaunamos išmokos sudaro daugiau nei pusę jo šeimos ūkio apyvartos.

Jis su metais jaunesne ūkininke žmona Dalia ir neseniai jaunuoju ūkininku tapusiu 22 metų sūnumi Modestu šiuo metu dirba 840 hektarų žemės. 110 hektarų žemės yra nuosava, o kitą nuomoja iš valstybės ir žmonių.

Ukmergiškių šeima augina vien grūdines kultūras: kviečius, kvietrugius, rugius, miežius.

Tamuliai išmokas gauna jau aštuonerius metus. Šiemet jiems apskaičiuoti 584 litai už kiekvieną deklaruotos žemės hektarą.

„Be išmokų neišsiversčiau - neturėčiau už ką nusipirkti trąšų, atnaujinti turimos žemės ūkio technikos.

Vien azoto trąšų ūkyje sunaudoju 150 tonų per metus. O viena tona kainuoja apie 1000 litų“, - kalbėjo A.Tamulis.

Ūkininkas pasidžiaugė, kad visada turi darbo ir dirba pelningai. „Ypatingų ekonominės krizės padarinių nepajutau. Pabrangus degalams, išaugo tik transportavimo išlaidos“, - teigė ūkininkas.

A.Tamuliui sunkiausia buvo dirbti 2000-aisiais. Tuomet net svarstė galimybę atsisakyti ūkininkavimo.

„Kažkaip ištvėriau. O kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir ėmiau gauti tiesiogines išmokas, nusprendžiau kasmet vis plėsti savo ūkį.

Dabar jau nesigailiu, kad kažkada mečiau vairavimo instruktoriaus darbą ir tapau ūkininku.

Darbo, aišku, turiu daugiau, visos vasaros parduotos. Tačiau dirbdamas ankstesnį darbą nebūčiau nei namo, nei tiek žemės nusipirkęs, nei šiltų kraštų su šeima aplankęs“,- tikino ukmergiškis ūkininkas.

Tuo tarpu trečius metus ūkininkaujantis Ukmergės rajono gyventojas 24 metų L.Petniūnas tikino, kad gaunamos tiesioginės išmokos jam yra tiesiog stabilios papildomos pajamos.

„Žinau, kad jų gausiu, tad galiu planuoti darbus ir investicijas. Išmokos suteikia galimybę plėsti ūkį, taip pat iš šių lėšų galiu remontuoti turimą žemės ūkio techniką“, - kalbėjo jaunasis ūkininkas.

Pernai Veterinarijos akademiją baigęs ir gyvulininkystės technologo specialybę įgijęs L.Petniūnas turi 40 hektarų augalininkystės ūkį.

Ūkininkas augina kultūrines pievas pašarams ir grūdines kultūras. Daugiau nei pusė turimos žemės yra L.Petniūno nuosavybė, kitą jis nuomojasi.

„Ūkininku tapau kaip ir daugelis - buvo žemės, tėvai, brolis ūkininkavo.

Penkeriais metais vyresnis brolis Mindaugas iki šiol augina galvijus ir turi pienininkystės ūkį“, - kalbėjo L.Petniūnas.

Tačiau džiaugtis išmokomis tiek Lietuvos, tiek visos ES ūkininkai galės nebeilgai - nuo 2014 metų jų turėtų nebelikti. Ar bent mokamų iš nacionalinio biudžeto.

Todėl jau dabar ES narių atstovai laužo galvą, kokią žemdirbystės rėmimo formą pasirinkti po ketverių metų.

Nemaža dalis valstybių sutaria, kad išliktų vienokios ar kitokios išmokos. Tačiau jos būtų skiriamos iš ES biudžeto ir vienodos visų šalių ūkininkams.

Tačiau kai kurių valstybių - Danijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos atstovai teigia, kad šiuos pinigus geriau skirti mokslui ir inovacijoms, o ne remti negalinčius išsilaikyti žemdirbius.

Kol kas vyksta tik neoficialios derybos. Jose dalyvaujantys Lietuvos atstovai aiškiai palaiko valstybes, raginančias išsaugoti išmokas.

„Mes - už išmokas iš ES biudžeto. Vienodas tiek suomiams, tiek rumunams, tiek lietuviams“, - tvirtino viceministras A.Macijauskas.

Kas atsitiktų, jeigu daugumos ES narių valia bus atsisakyta išmokų? Anot viceministro, labiausiai dėl to nukentėtų Vakarų Europos ūkininkai.

„Esame svarstę ir tokį scenarijų - tiek ministerijoje, tiek susitikimuose su ūkininkais. Mano nuomone, tokiu atveju žemės ūkio Vakarų Europoje neliktų.

Jie įpratę gauti kelis kartus didesnes išmokas nei mes. Jei šių pajamų neliktų, jie bankrutuotų, nes sąnaudos, atmetus išmokas, yra tikrai didesnės už pajamas.

Chaosas kiltų ir Lietuvoje. Tačiau nemaža dalis ūkių, ypač vidutinių ir didesnių, vis vien išliktų“, - prognozavo A.Macijauskas.

Rimantas Rudzkis, „DnB Nord“ banko vyriausiasis ekspertas:

„Padaryti vieną sektorių išskirtinį ir jį nuolat remti - visai nelogiška. Tačiau bėda ta, kad žemės ūkį remia visos ES valstybės.

Todėl mūsų šaliai nelieka nieko kita, tik stengtis remti pagal išgales, kad ši šaka galėtų konkuruoti ES. Kita vertus, pastaraisiais metais maisto sektoriaus produktų eksportas auga, todėl galbūt mums jau ir nėra kito kelio.

Vis dėlto, jei apsisprendžiame ką nors daryti, reikia elgtis nuosekliai. Dabar kasmet žemdirbiams biudžete numatoma mažiau pinigų, paskui randama papildomai.

Trūksta strateginio planavimo bent metams į priekį, jau nekalbant apie keletą metų. Tai tapo taip įprasta, kad net nuobodu.“

* Tiesioginių išmokų siekiantys ūkininkai privalo laiku deklaruoti pasėlius, nurodyti auginamų galvijų, parduodamo pieno kiekį. Pavėlavus - sankcijos. Pavyzdžiui, nedeklaravus pasėlių, išmoka kiekvieną dieną mažinama 1 proc.

* Pernai tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų hektarą siekė 291 litą. Už grūdines kultūras papildomai mokėta 99 litai, už baltyminių augalų plotus - 81 litas, už pluoštinius linus - 198 litai, už biokurui gaminti skirtus energinius augalus - daugiau nei 155 litai, už sėkloms skirtus augalus - 99 litai.

* Pernai buvo nuspręsta skirti 87 litų tiesioginę išmoką už toną pieno.

* Specialioji išmoka už bulių siekė 543 litus, už karves žindenes ir telyčias - 590 litų, už ėriavedes (jei jų turi ne mažiau kaip 12) - 45 litus.