Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į specialistų rekomendacijas, uždraudė mobiliojo ryšio bazines stotis ar jų dalis įrengti ant mokyklų stogų.
Tiesa, uždrausta ne dėl antenų poveikio sveikatai, o dėl to, kad mokyklos neužsiimtų komercine veikla ir negautų papildomų pajamų.
Šis draudimas įsigalios liepos 1-ąją. Tikėtina, kad dalis antenų bus perkelta ant kitų pastatų, tarp jų – ir daugiabučių.
Apie poveikį negalvoja
„Esu daug skaičiusi apie mobiliojo ryšio antenų spinduliuojamo elektromagnetinio lauko poveikį. Bet kol viskas gerai, kol nekimba ligos, apie tai negalvoju. Pamirštu, kad apskritai ant mūsų namo iškeltos antenos“, – kalbėjo Vilniuje, Dvarčionyse, gyvenanti 23 metų Inesa Kivilša.
Keramikų gatvės devynaukštis, kuriame įsikūrusi mergina, – nusagstytas mobiliojo ryšio antenomis.
Čia bendrija įkurta prieš 5 metus. Anksčiau pastatą administravo įmonė „Bendruva“. Tuo metu ir buvo pasirašytos sutartys su telekomunikacijų bendrovėmis „Bitė“ ir „Tele2“.
Tačiau kur „Bendruvos“ gyvavimo laikais nukeliaudavo už stogo nuomą gauti pinigai, gyventojams ir dabar yra mįslė.
„Jei nėra bendrijos, sprendimą dėl antenos statybos bendraturčių vardu turi priimti namą administruojanti įmonė.
Tačiau tokiais atvejais nėra garantijos, kad už nuomą gauti pinigai tikrai duoda naudos namui“, – atkreipė dėmesį daugiabučių bendrijas vienijančių Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Pajamas skiria namo reikmėms
Daugiabučio bendrijos pirmininkas Viktoras Mačura sako, kad dabar pinigai, gaunami iš operatorių, skiriami namo reikmėms. Kiek jų gaunama per mėnesį, pirmininkas neatskleidė.
„Prašėme, kad „Bitė“ sumokėtų kelerius metus į priekį. Už gautus pinigus suremontavome namo stogą. Gyventojams nedaug tereikėjo prisidėti. Už mobiliojo ryšio operatorių pinigus daugiabutyje esame atlikę ir kitokių remonto darbų“, – sakė V.Mačura.
Vis dėlto kai kuriems devynaukščio gyventojams nerimą kėlė mobiliojo ryšio antenų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė. Bendrija buvo iškvietusi Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistus. Šie išmatavo elektromagnetinę spinduliuotę ir 7-9 aukštuose, ir greta namo esančioje vaikų žaidimo aikštelėje. Spinduliuotė niekur neviršijo leidžiamųjų normų.
Gyventojai atsisakė nuolaidų
Tačiau tai nenuramino žmonių. Jie nebesiryžta leisti įrengti naujų antenų.
„Pernai buvome gavę ir bendrovės „Telecentras“ prašymą įrengti ant pastato sparčiojo interneto „WiMax“ bazinę stotį.
Apklausiau gyventojus. Nors bendrovė ir siūlė nuolaidų tiems žmonėms, kurie naudosis internetu, jie nesutiko.
„WiMax“ stotis buvo įrengta ne pas mus, o ant „Dvarčionių keramikos“ gamyklos stogo“, – sakė V.Mačura.
Mokyklos nebegaus pinigų
Šiuo metu ant Lietuvos mokyklų veikia trys „Omnitel“ ir septynios „Bitei“ priklausančios bazinės stotys. „Tele2“ ant mokyklų antenų neturi.
Taigi dešimt Lietuvos mokyklų, ant kurių šiuo metu dar stirkso antenos, nuo liepos 1 dienos praras pajamas, kurias gaudavo iš ryšio operatorių.
Pasak „Omnitel“ atstovės spaudai Daivos Selickaitės, sutartyse numatytos nuomos sąlygos su mokyklomis nebuvo vienodos.
Kiekvienu atskiru atveju buvo tariamasi individualiai. Tą patį darė ir „Bitė“.
Pavyzdžiui, Vilniaus Žvėryno gimnazija sutartį su telekomunikacijų bendrove „Bitė Lietuva“ yra sudariusi maždaug prieš dvylika metų. Kas mėnesį bendrovė mokyklai sumoka po 1000 litų nuomos mokesčio.
Žvėryno gimnazijos direktorė Daiva Žiurienė tvirtino, kad kokių nors nesusipratimų ar nuogąstavimų dėl antenos poveikio sveikatai nėra buvę.
„Buvome apklausę tėvus, ar jie neprieštarauja, kad antena būtų iškelta ant mokyklos. Buvome užsakę ir elektromagnetinės spinduliuotės matavimus. Duomenys neviršijo leidžiamųjų normų.
Apskritai mokyklos patalpose spinduliuotė buvo gerokai silpnesnė nei už keleto šimtų metrų, mokyklos stadione“, – sakė D.Žiurienė.
Pabūgo tėvų protestų
Kita „Bitės“ judriojo ryšio bazinė stotis Vilniuje sumontuota ant Mstislavo Dobužinskio vidurinės mokyklos. Mokykla už tai kas mėnesį gaudavo 1,5 tūkst. litų.
Tai pinigai, kuriuos ugdymo įstaiga galėjo skirti savo reikmėms: remontui, asfalto dangai kieme pakloti, spausdintuvų dažų kasetėms, popieriui.
Ant Užupio gimnazijos Vilniuje pastato taip pat dar yra antenų, bet jos jau neveikia.
Prieš porą metų moksleivių tėvai pareiškė protestus, todėl gimnazija nutraukė nuomos sutartis ir su „Omnitel“, ir su „Bite“.
Prieš porą metų, nerimstant protestams, bazinė stotis buvo nukelta ir nuo Panevėžio rajone esančios Berčiūnų pagrindinės mokyklos.
Pernai analogiška stotis buvo išmontuota ir Tauragės rajono Skaudvilės gimnazijoje.
Ir „Omnitel“, ir „Bitė“ miestuose neketinastatyti naujų bokštų ir į juos perkelti nuo mokyklų nuimtų bazinių stočių.
Viena, tai – didelės investicijos. Iškelti anteną ant bokšto – daug brangiau nei ant daugiabučio. Bokšto statyba, atsižvelgiant į jo aukštį, geografinę padėtį, kainuoja 150-300 tūkst. litų.
Be to, miestuose dažnai ir nebūna vietos bokštams statyti.
Bendrijos turėtų konkuruoti
Daugiabučių namų savininkų bendrijos turėtų konkuruoti, kad tik ant jų pastato būtų iškeltos ryšio antenos.
Taip bendrijos gautų pinigų vien už tai, kad ant pastato stogo sumontuota bazinė stotis.
Tuo įsitikinęs Būsto rūmų prezidentas J.Antanaitis. Jo nuomone, iš operatoriaus gaunamus 800-1000 litų bendrija gali išleisti namui remontuoti ar kitam bendram turtui išlaikyti.
Tuo tarpu operatorių siūlomos nuolaidos paslaugoms, J.Antanaičio manymu, yra netinkamas atlygio būdas.
Naudos turi gauti visi
„Sudarant nuomos sutartį, nuolaidos nei internetui, nei mobiliojo ryšio paslaugoms negali būti taikomos. Tai – neteisėta.
Naudos turi turėti visi bendro turto savininkai, o ne tik tie, kurie naudojasi stotį sumontavusio operatoriaus paslaugomis“, – sakė J.Antanaitis.
„Mes visais atvejais mokame sutartyje numatytą nuomos mokestį.
Nuolaidos mūsų bendrovės teikiamoms paslaugoms netaikomos“, – pabrėžė „Bitės“ atstovė spaudai Raminta Rimkienė.
Pažeidimų nebuvo
Marius Urbonas
Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos ekspertizės skyriaus vedėjas
„Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) pernai Lietuvoje patikrino 278 mobiliojo ryšio bazines stotis ir prie jų atliko 2973 elektromagnetinės spinduliuotės matavimus.
Niekur ir nė karto nebuvo nustatyta, kad elektromagnetinė spinduliuotė viršytų leidžiamąją normą.
Vis dėlto higienos norma dėl bendrojo lavinimo mokyklų buvo sugriežtinta. Vienas jos punktų uždraus nuo liepos 1 dienos judriojo radijo ryšio sistemų bazines stotis ar jų dalis įrengti ant mokyklos pastato stogo.
Tačiau pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo sugriežtinta higienos norma, buvo ne elektromagnetinė spinduliuotė, o tai, kad mokyklų patalpos nebūtų naudojamos komercinėms reikmėms. Jos turi būti skirtos tik mokiniams ugdyti.
Pagal fizikos dėsnius, judriojo ryšio bazinė stotis ant pastato negali daryti įtakos jame esančių moksleivių sveikatai. Nebent ji turėtų psichologinį poveikį. Ir gal net ne patiems moksleiviams, nes jie yra pakankamai išprusę ir išmano šiuolaikinių technologijų ypatybes.
ES mobiliojo ryšio bazinių stočių įrengimas reglamentuojamas įvairiai. Yra valstybių, kuriose taikoma apribojimų ir draudžiama tokias stotis įrengti ant jautrių objektų: mokyklų, darželių, slaugos namų ar pan.
Kita vertus, mokyklų ir vaikų darželių pastatai yra žemoki. Jie net techniškai retai kada būtų tinkami bazinėms stotims įrengti.“
Mobiliojo ryšio bazinės stotys
Apskritis Skaičius
Vilniaus 1245
Kauno 685
Klaipėdos 466
Šiaulių 310
Alytaus 193
Panevėžio 260
Marijampolės 153
Utenos 184
Tauragės 105
Telšių 139
Iš viso 3740
Šaltinis: Ryšių reguliavimo tarnyba, 2010 m. sausis.