Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ 63 metų R.Šarkinas pripažino, kad dabartine šalies ūkio būkle labai džiaugtis dar negalime, tačiau būti pesimistai taip pat neturėtume.
Bene pagrindinė bėda išlieka didelis nedarbas.
- Pernai visuomenė nuogąstavo dėl bankų ir visos finansų sistemos stabilumo. Kokie bus šie metai?
- Pernai bankai patyrė didelių nuostolių, tačiau sėkmingai juos amortizavo. Šiemet jiems keliamas tikslas išlaikyti tą pačią situaciją - turėti pakankamai kapitalo.
Manome, kad bankų reikalai šiemet turėtų pasitaisyti. Bus įvairių rezultatų, bet bendras bankų veiklos rezultatas bus teigiamas.
- Ar iš tiesų galite garantuoti už savo pareiškimą, kad bankai neiškrausto nemokių klientų į gatvę?
- Visi bankai yra pažadėję, kad neišmes gyventojų iš paskutinio būsto ir stengsis jų paskolas restruktūrizuoti. Bet tai netaikoma žmonėms, kurie vengia banko ar jį apgaudinėja.
- Pernai devalvacijos išsigandę žmonės keitė litus į eurus. Ar dabar jie gali vėl ramiai taupyti nacionaline valiuta?
- Kiekvienas yra savo pinigų šeimininkas.
Aš niekada nesakiau ir nesakysiu, kaip elgtis su pinigais.
Kodėl turėtume devalvuoti? Darbo jėga pati devalvavosi - sumažėjus atlyginimams, ji grįžo prie darbo našumo lygio.
Devalvavimas neišspręstų jokių problemų. Litai dabar padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis net 169 proc. Galėtume be vargo supirkti visus litus, esančius apyvartoje.
- Nors tarpbankinės palūkanos sumažėjo, verslininkai ir paprasti žmonės skundžiasi, kad paskolos nelabai atpigo, nes bankai tebetaiko dideles maržas. Ar centrinis bankas gali ką nors padaryti?
- Tai - bankų reikalas. Girdėdami skundus turime įsiklausyti ir į bankų poziciją, kodėl jie taip daro. Tos maržos ne visiems vienodos. Patikimiems klientams jos labai nedidinamos.
Gal bankai gavo savo šeimininkų užduotį duoti pelno, sumažinti nuostolius. Kai kurie taiko didesnes maržas gal tiesiog nenorėdami skolinti. Tačiau aš neteisinu bankų, jei jų marža per didelė.
- Galbūt atpigus paskoloms vėl prasidės vartojimo bumas, greičiau atsigaus ekonomika?
- Bet koks bumas nėra naudingas. Kad ir koks jis būtų. Nematau jokių priežasčių, kad staiga atsigautų vartojimas. Žmonės pasidarė daug atsargesni, kiekvienas pagalvoja prieš ką nors pirkdamas. Krizė visiems buvo yra pamoka.
Mūsų duomenys rodo, kad žmonės turi pinigų. Pernai jų indėliai bankuose padidėjo apie 600 mln. litų, o šiemet iki kovo 24-osios - dar 163 mln. litų.
- Jūs buvote finansų ministras. Ką darytumėte kitaip, jei grįžtumėte į šias pareigas arba taptumėte premjeru?
- Dabartinė Vyriausybė ne taip jau blogai dirba. Aišku, ekonominė situacija labai sunki, bet negaliu pasakyti, kad Vyriausybė padarė labai daug klaidų.
Pastabų turiu tik dėl kai kurių mokesčių. Gal nereikėjo smarkiai sumažinti gyventojų pajamų mokesčio, didinti pelno mokesčio. Sumažinti nerealiai išpūstas valstybės išlaidas tikrai reikėjo.
- Prieš metus tapote pensininku. Kaip jus palietė pensijų karpymas?
- Smarkiai pajutau. Prieš tai pensiją kažkiek procentų sumažino, po to dar nurėžė 70 proc. Kaip darbuotojui.
Anksčiau gaudavau apie 1500 litų, o dabar liko gal 390 litų.
- Kaip jūsų gyvenimą pakeitė sunkmetis?
- Atlyginimą susimažinau per pusę (anksčiau neatskaičius mokesčių R.Šarkino alga siekė apie 26 tūkst. litų. - Red.). Bet parduotuvėje perku tai, ko reikia, į akcijas nekreipiu dėmesio.
Gerai, kad senstant reikia mažiau valgyti. Anksčiau kiek uždirbdavau, tiek išleisdavau - vis reikėjo tvarkyti butą, sodybą.
O dabar, kai viskas sutvarkyta, vaikai gyvena atskirai, jau antri metai turiu indėlių bankuose. Akcijų neturiu, paskolų - taip pat.
- Turite didelį autoritetą. Kodėl viešai neįspėjote žmonių apie artėjančią krizę?
- Mes labai daug kartų apie tai kalbėjome, bet niekam nebuvo įdomu, mūsų niekas negirdėjo. Žmonės matė, kad galima gauti kreditus, kainos augo.
Visi manė, kad bus tik geriau.
- Esate aistringas žvejys. Ką dar mėgstate veikti laisvalaikiu?
- Sodyboje prie Labanoro turiu bičių. Tik praėjusieji buvo nesėkmingi metai - iš 6 liko 4 aviliai. Nežinau, ar žiemą visos pergyveno.
Mėgstu pasivaikščioti. Jaunystėje propagavau sportinį ėjimą, bet dabar kojos ne tokios stiprios. Skaitau knygas. Į užsienį nevažiuoju. Man geriausia savo sodyboje.
Tik prieš keletą metų Islandijos centrinio banko vadovas buvo pakvietęs lašišų gaudyti.