Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu Seimas uždraudė didiesiems prekybos tinklams užsidirbti iš vadinamųjų paslėptų mokesčių tiekėjams.
Prekybininkai negalės reikalauti sumokėti už tai, kad tiekėjo prekės būtų išdėstomos patrauklesnėse pirkėjams vietose, įėjimo į rinką mokesčio, kompensacijos už lauktą, bet negautą pelną.
Jei norės, ras spragų
Ne vienas tiekėjas neslepia patiriantis spaudimą iš mažmeninės prekybos tinklų, tačiau dažnas į naują įstatymą vis tiek žiūri skeptiškai.
„Jeigu prekybos tinklai norės piktnaudžiauti, ras kitų būdų tai daryti. Ar dėl mažesnės mūsų kainos tarsis, ar produktus lentynoje brangins.
Negali Seimo narys ar ministras sureguliuoti mūsų bendravimo su prekybos tinklais, kad visi būtų patenkinti ir laimingi“, – kalbėjo padažų bendrovės „Vesiga“ vadovas Saulius Grinkevičius.
Jam pritarė ir įmonės „Eckes Granini Lietuva“, parduotuvėms tiekiančios sultis „Elmenhorster“, generalinis direktorius Marius Gudauskas: „Už visus gamintojus ir tiekėjus negaliu kalbėti, tačiau aš – prieš rinkos ribojimus“.
Įstatyme aptiko neaiškumų
„Įsigaliojęs įstatymas varžo laisvosios rinkos principus. Tai yra jau antrasis toks įstatymas po neseniai priimto Konkurencijos įstatymo, kuris perdėtai reguliuoja mažmeninę prekybą, ją išskiria iš kitų verslo sričių“, – kalbėjo „Rimi“ atstovė Jovita Bagdonaitė.
Anot jos, įstatyme likę neaiškumų, pavyzdžiui, teisiškai nėra apibrėžta, kas yra negreitai gendančios supakuotos maisto prekės.
„Norfos“ atstovo Dariaus Ryliškio teigimu, dėl šio įstatymo papildomų išlaidų patirs pati valstybė ir jos institucijos, o iš prekybos tinklų sutarčių pataisos atims laiko.
Vartotojai naudos nepajus?
Nei naudos, nei žalos. Tokia „Maxima“ generalinio direktoriaus Gintaro Jasinsko nuomonė apie naująjį įstatymą.
„Kitos Europos šalys juk ne riboja didžiuosius, o skatina mažuosius rinkos žaidėjus, kad jiems būtų lengviau plėtoti verslą ir atrasti savas nišas konkuruojant su didžiaisiais prekybos tinklais“, – kritikos strėles laidė G.Jasinskas.
Šį įstatymą patvirtinus, tinklui teko paplušėti – persvarstyti sutartis su tiekėjais, tačiau jų specialiai taisyti neprisireikė.
Kritikos naujam įstatymui negailėjo ir tinklo „Iki“ atstovas Valdas Lopeta: „Mes nuo pat pradžių nepritarėme šiam įstatymui, nes, mūsų nuomone, jis iškreipia konkurencinę aplinką ir nėra naudingas nė vienai šaliai“.
„Iki“ šiuo metu tobulina su tiekėjais sudarytas sutartis, kad jos visiškai atitiktų įstatymo reikalavimus.
Pertvarkė įstaigą
Prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymo, paskirta Konkurencijos tarybai (KT).
Šių metų pradžioje ši įstaiga buvo pertvarkyta: iš dviejų skyrių sukurtas naujas, kuris, be kitų darbų, turės prižiūrėti ir prekybininkų santykius su tiekėjais.
„Darbo padaugėjo, išteklių – ne“, – sakė KT atstovė Palmira Kvietkauskienė.