Norintys apsirūpinti karštu vandeniu savarankiškai gali rinktis iš dviejų būdų. Pirmasis būdas - šilumą karštam vandeniui ruošti pirkti iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti - iš geriamojo vandens tiekėjo.
Šiuo atveju su kiekvienu tiekėju atsiskaitoma atskirai pagal įvadinius apskaitos prietaisus už visą name suvartotą produktų kiekį.
Svarbu pažymėti, kad gyventojai klaidingai agituojami pasirinkti šį būdą nutylint, kad jie turės prisiimti visus dėl nesąžiningų kaimynų atsirandančius nuostolius (taip, kaip yra dabar, kai nuostoliai perkeliami į „gyvatuko“ mokestį ir proporcingai išdalijami visiems namo gyventojams).
Antrasis būdas - ruošti karštą vandenį individualiai jo vartojimo vietoje, t. y. gyventojų butuose naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą kietąjį kurą ir pan.).
Daugiabučiuose, kurių gyventojai iki gegužes 1 d. nepriims jokio sprendimo, karšto vandens tiekimą ir visų su tuo susijusių funkcijų vykdymą privalės užtikrinti atitinkamo miesto šilumos tiekėjas. Šiuo atveju gyventojai nuo gegužės 1 d. už karštą vandenį atsiskaitys pagal butuose įrengtus karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis.
„Gyvatuko“ mokesčio reikšmė (kWh) bus stabili - nereikės permokėti už nesąžiningus kaimynus.
Karšto vandens tiekėjas privalės su daugiabučio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis, įrengti namo butuose ir (ar) kitose patalpose atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus, juos prižiūrėti bei atlikti jų patikrą.
Laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, karšto vandens tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai bus grindžiami vadovaujantis karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinėmis sąlygomis.
Be to, Energetikos ministerija primena, kad daugiabučių namų gyventojų teisės pasirinkti (pakeisti) karšto vandens tiekėją ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą joks įstatymas neriboja - tai jie galės padaryti bet kada ir po gegužės 1-osios.