„Išgyvenome rekordiškai šaltą žiemą, ir būtina padėkoti kauniečiams, sugebėjusiems gerai, be didesnių skolų atsiskaityti už sunaudotą šilumą. Sunkmečiu, galbūt paskutiniais pinigėliais, bet sumokėjo. Priešingu atveju, AB „Kauno energijai“ tapus AB „Gazprom“ skolininke, šilumos tiekimas iš Kauno elektrinės būtų apribotas ar net nutrauktas, tai numatyta tiekimo sutartyje. Miestas pajustų skaudžių pasekmių“, - interviu naujienų agentūrai ELTA sakė G.Žukauskas.
- Anot savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjo Algirdo Vaitiekūno, energetikai ir savivaldybė nesuinteresuoti tenkinti gyventojų prašymų leisti atjungti namų šildymą nuo „Kauno energijos“ centralizuotos sistemos ir naudoti pigesnį patalpų šildymo būdą. Ar moralus kategoriškas draudimas vartotojui rinktis pigesnę paslaugą, ypač dabar, kai daugelyje šeimų yra bedarbių, o per skolas šilumininkams žmonės gali būstus prarasti?
- To ir aš klausiu AB „Kauno energijos“, Savivaldybės administracijos vadovų, atsakingų už energetiką. Bet žinau: iš sovietmečio paveldėjome neefektyvią (20 proc. nuostolių vien tinkluose) šilumos tiekimo sistemą. Jos rimta modernizacija tik pradedama. Kad ji greitai baigtųsi, Kaunui reiktų beveik milijardo litų. Vien palaikant tinklų būklę būtina išleisti 20 mln. litų kasmet. Tik investavus 50 mln. litų sektųsi iš esmės pagerinti ūkį.
Kauno elektrinės pardavimas 2003 metais (yra miestui labai nepalankių sutarties punktų), miesto infrastruktūros pardavimas per tarpininkus - garotiekio, dujotiekio, pramoninio vandentiekio - atskyrė pelningą energijos generavimo dalį. Miestui liko nuostolingas paskirstymo magistralinis tinklas. Be to, išlaikome būtinas, bet nuostolingas rezervines katilines (Pergalės, Inkaro, Petrašiūnų). Tačiau šilumos kaina šiuo metu Kaune, lyginant su kitais Lietuvos miestais, užima vidurinę palyginamos lentelės vietą.
Vartotojai tikrai galėtų lengviau pasirinkti šildymo būdą, bet dėl to reikia susitarti. Manyčiau, atsijungimo sąlygos turėtų būti lengvesnės, jei neatsiras naujų problemų ir išlaidų kaimynams. Komitete siūlysime keisti reglamentavimo tvarką. Bet yra daug vartotojų, kurių atsijungimas atneš papildomų šiluminių nuostolių jų kaimynams, terš orą ir panašiai, todėl kiekvienu atveju reikia gerai viską paskaičiuoti. Derėtų skaičiuoti ir investicijas į naujo šildymo būdo įrengimą (gali siekti iki keliasdešimt tūkstančių litų), ir mokesčius už oro taršą būtina įvertinti.
- Bet šiemet Kaune jau trečią kartą pakilo centralizuotos šilumos kaina, tai kada bus riba?
- Neteisinu „Kauno energijos“, ji - irgi velnių priėdus, bet pagrindinis kaltininkas yra šilumos kainą kelianti „Gazprom“ įmonė - Kauno termofikacinė elektrinė. Uždarius atominę, ji gavo didesnes kvotas gaminti elektrai. Nuo tada šiluma gaunama daug pigiau (kaip elektros gamybos atlieka). Todėl šiluma po sausio 1-osios turėjo ne pabrangti, o atpigti. Net per didžiausius šalčius Kauno elektrinė taip gautos šilumos perteklių leido į atmosferą (!!!) per garų aušintuves (tie didžiuliai apversti „kibirai“), o miestiečiams šilumą brangino.
Alternatyvų yra ir dabar - prie „Kauno energijos“ tinklų nuo seno yra prijungtos Petrašiūnų elektrinė ir Vilijampolės „Šilko“ katilinė. Nelabai šaltą dieną jos galėtų visiškai aprūpinti miestą, bet jos kūrena to paties „Gazprom“ dujas. Suprantate, kur aš lenkiu? Petrašiūnai kadaise kūrenosi durpėmis, galėtų ieškot alternatyvaus kuro ir dabar, bet gamtosaugininkai neleis, nes padidėtų jau tankiai apgyvendinto miesto rajono tarša. Vienintelė alternatyva - statyti naujas nedideles katilines... Tik prieš kaltinant ką nors „ne taip“ pardavus elektrinę, verta prisiminti: dar gerokai prieš tą pardavimą buvo išvaryti švedai, norėję Kauno elektrinę išsinuomoti. Dėkokit „ubagų karaliui“...
- Jei savivaldybė, stiprindama jai priklausančios „Kauno energijos“ finansinę padėtį ar siekdama sumažinti savus įsiskolinimus energetikos įmonei, parduos dalį šios bendrovės akcijų, kas garantuos, kad vartotojai, kuriems neleidžiama atsisakyti paslaugos, netaps dar didesniais sistemos įkaitais ir nebus verčiami mokėti už šilumą brangiau?
- Šiuo metu nėra sprendimų parduoti dalį AB „Kauno energija“ akcijų. Buvo aptariami keli variantai, kaip pritraukti investicijas ūkio modernizacijai. Manau, šilumos ūkio infrastruktūra turi būti miesto balanse, o gamybos šaltiniai, remiantis šios dienos realybe, privalo dirbti kiek įmanoma didesnėmis konkurencijos sąlygomis. Mūsų komiteto siūlymu, šiuo metu koreguojama Kauno miesto energetinė strategija, įvertinant situaciją ir pasiūlant sprendimo būdus.
Kaune pradedami naudoti progresyvūs šilumos ruošimo ir paskirstymo būdai: šilumos moduliai butuose reguliuojami pačių gyventojų. Turime keletą tokių namų, netrukus įvertinsime efektyvumo rodiklius. Tačiau svarbiausia: pati „Kauno energija“ privalo viską padaryti, kad vartotojas būtų užtikrintas, jog šiluma jam tiekiama efektyviausiai ir pigiausiai. Prieš porą metų šiai bendrovei mūsų komitetas suformavo penkias užduotis, laukiame veiksmų analizės ir rezultatų.
- Seniai kalbama apie alternatyvas, kurios padėtų sumažinti monopolininko - „Gazprom“ įtaką Kauno energetikos ūkyje, tačiau kada šia linkme bus kas nors realaus padaryta? Ir kaip savivaldybė ketina atmesti (ar paneigti) „Gazprom“ pretenzijas, kurios, jų atstovų įsitikinimu, vertos daugiau nei 100 mln. litų?
- Iki šiol miesto šilumos ūkis buvo nepatrauklus investicijoms, nes likusi 20 proc. šilumos rinka nuo vieno monopolininko, galinčio diktuoti sąlygas (pagal pardavimo sutartį), neužtikrino rentabilios naujų energijos gamintojų veiklos. Einant į pabaigą sutartiniam su „Gazprom“ 15 metų laikotarpiui, atsiranda norinčių Kaune investuoti. Tai - ir „Eesti energija“, ir „Fortum“, dar kelios solidžios kompanijos. Yra vilčių efektyviai atnaujinti energetinius šaltinius miestui palankiomis sąlygomis.
Keista ta „Gazprom“ pretenzija dėl neva 191 mln. dolerių skolos. Ar mes, kauniečiai, turėjome mokėti beveik trečdaliu brangiau už jų gaminamą šilumą? Nemanau. Kai reikia kalbėti apie miesto energetinio ūkio išvystymo perspektyvas, kai turėtų vyrauti abipusiai pragmatiški ir geranoriški santykiai, tokios pretenzijos verčia labai atsargiai vertinti būsimus sprendimus. Todėl miesto Taryba priėmė kreipimąsi į Vyriausybę ragindama miesto energetines problemas spręsti neatsiejamai nuo valstybės numatytų energetikos vystymo krypčių ir strategijų.
- Ką konkretaus kauniečių labui per trejus dabartinės Tarybos kadencijos metus energetikos klausimais nuveikė Kauno savivaldybės politikai?
- Pavyko prisiteisti pirmą dalį (5,4 mln. litų) netesybų lėšų už sutartyje numatytas, bet Kauno elektrinės neįvykdytas investicijas. Renovuota 11 proc. magistralinių vamzdynų. Šiemet pasirašytos sutartys dėl 16 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo trasų renovavimui.
Tikimės tą sumą padidinti iki 22 mln. litų. „Kauno energijoje“ reorganizuotas valdymas, gerokai sumažėjo personalo. Kauno nuotekų valykloje įrengta biodujas naudojanti 1,2 MW galios kogeneracinė jėgainė. Domeikavoje įrengta kogeneracinė jėgainė naudoja Lapių sąvartyno biodujas ir apšildo gyvenvietę.
Parengta gyvenamųjų namų renovacijos programa įvertina ir kompleksinio šilumos ūkio renovaciją. Atnaujintos rezervinės miesto katilinės leido pernai, kainų kilimo laikotarpiu, jas užkūrus sumažinti gaminamos energijos kainą. Visa tai - kelio į miesto energetinę nepriklausomybę pradžia.
Dar pridurčiau: energetinių sprendimų proveržį lemtų visų partijų sutarimas, be politikavimo, įvairių struktūrų įtakų. Reikia baigti aiškintis dėl praeities neatsakingų sprendimų ir tęsti konkrečius darbus. Taip daro mūsų kaimynai vokiečiai, švedai, taip turime elgtis ir mes. Valstybės jubiliejų išvakarėse neturi mūsų pasiekti pretenzijos dėl nebūtų šimtamilijoninių skolų.
- Daugelyje Europos valstybių, kur apsigyvena tūkstančiai nuo nedarbo ir gresiančio skurdo iš gimtinės pabėgančių lietuvių, centralizuotas patalpų šildymas kainuoja pigiausiai, lyginant su kitais būdais. Kodėl Lietuvoje viskas atvirkščiai?
- Sakyčiau, per griežtas tas „viskas atvirkščiai“. Bet ten gyvenamieji būstai sunaudoja per pusę ar net dviem trečdaliais mažiau šiluminės energijos. Jau statomi namai, vadinami energetiniais pasyvais, kurių 1 kv. m per metus suvartoja šildymui 15 kWh energijos.
Naujai statomo tokio namo kaina tik 10 proc. brangesnė už įprastinį. Lietuvoje tokie būstai irgi pradedami statyti. Svarbiausia: būstas turi būti šiltas, taupiai naudoti šilumą. Sovietinis palikimas, kada energija buvo pigi, o namai šalti, yra didžiausia mūsų našta. Būtina paspartinti namų renovaciją, kas sunkmečiu komplikuota. Energijos vartojimo mažinimas - pagrindinis veiksnys, atpiginantis šildymo išlaidas.
Lietuvos miestai, naudojantys vietinį, neiškastinį kurą, šildosi pigiausiai, jų energijos kaina tokia pati, kaip, pavyzdžiui, Švedijoje, Vekšio mieste, gaminančiame šilumą iš ekologinio kuro ir miesto atliekų - 18-19 ct/kWh. Dujas Lietuva perka brangiau nei kitos Europos šalys, todėl ir šiluma yra brangesnė. Parduodamos šilumos kainoje kuro dedamoji sudaro apie 60 proc. visos kainos.
Energijos gamintojai privalo dirbti konkurencinėmis sąlygomis. Tam ruošiamasi, nors monopolistai priešinasi. Vartojimo nuostolių mažinimas, pigesni energijos šaltiniai ir šilumos paskirstymo bei realizavimo efektyvumo didinimas - trys banginiai, kurie sumažins energijos išlaidas.