Į nuomos punktą – darbuotojų

Personalo atrankos įmonė žmogų gali išnuomoti laikinai dirbti ir kroviku, ir bendrovės padalinio vadovu. Nelygu, ko ieško darbdavys ar ką sugeba kandidatas. Užsienyje verslininkai vieni iš kitų skolinasi darbuotojų, kai pristinga darbo jėgos.

Kas laikina, tas vargiai yra patikima. Dar prieš kelerius metus taip galvoję lietuviai vis noriau tiesia rankas į laikiną darbą.

Tiesa, darbuotojų ar darbo nuoma besiverčiančios bendrovės dar tiktai laukia tokią veiklą reglamentuojančio įstatymo.

„Nuomojamas buvau 11 mėnesių. Tokių mūsų toje bendrovėje buvo apie pusę.

Niekas tuo nesistebėjo. Nesijaučiau išskirtinis. Per daug į priekį negalvoju – kol patinka, tol dirbu“, – sakė 23 metų vilnietis Darius Vileikis.

Tuomet siekęs ekonomikos bakalauro laipsnio vaikinas laikinai dirbo vienos tarptautinės farmacijos įmonės finansų departamente asistentu.

Iš pradžių tikėjęsis, kad laikinas darbas ilgainiui taps nuolatinis, vėliau D.Vileikis apsigalvojo. Vaikinas neslepia, kad pabodo, o ir darbdavys ne visus pažadus tesėjo.

„Sutartis su manimi buvo pratęsta po trijų mėnesių darbo, bet po vienuolikos mėnesių ir manęs įmonei buvo gana, ir man – jos“, – šypsenos neslėpė kol kas daugiau dėmesio magistro studijoms skiriantis vaikinas.

„Noriu pasinaudoti visomis galimybėmis, imti viską iš karto, ne kada nors. Būti nuomojamam man patiko, nereikėjo rūpintis įdarbinimu, o ir įmonei taip parankiau, nereikia pačiai rūpintis žmogiškaisiais ištekliais“, – vardijo D.Vileikis.

Taip pat farmacijos įmonei buvo išnuomota ir vilnietė Elinga Smeilikaitė. Tarptautinėje bendrovėje „Astra Zeneca“ 21 metų mergina administratore dirba pirmą mėnesį.

Anksčiau ji nuolat administratore dirbo kapitalo rizikos valdymo įmonėje.

„Vienintelis skirtumas tarp ankstesnio ir dabartinio darbo tas, kad darbo nuomos sutartis – terminuotoji. Žinau, kad dirbsiu metus.

Tačiau kitais metais būsiu ketvirtakursė, o baigusi bakalauro studijas turėsiu spręsti – dirbti ar mokytis dieninėse magistro studijose. Tad man pasirinkimo laisvė bus labai svarbi“, – aiškino E.Smeilikaitė.

Yra ir dar vienas skirtumas – kai ji eis atostogų ar susirgs, dokumentus tvarkys ne laikinasis darbdavys, o personalo įmonė, kuri ją išnuomojo.

„Jei ateityje tektų rinktis tarp laikino ir nuolatinio darbo, rinkčiausi pagal įmonę, pareigas, o ne pagal darbo vietos statusą“, – įsitikinusi mergina.

Laikiną darbą gavęs žmogus yra personalo atrankos ir nuomos įmonės darbuotojas, tačiau jis siunčiamas dirbti į kitą įmonę. Darbo užmokestį jam moka nuomos įmonė.

Tokių darbuotojų kartais išsinuomoja ir „Vičiūnų“ grupės įmonės.

„Darbdaviui – mažesnis galvos skausmas. Kartais galėtum pagaminti daugiau, tarkim, prieš Kalėdas arba Velykas, bet bijai priimti daugiau darbuotojų.

Galvoji: „Ką paskui su per didele darbo jėga darysiu?“ – svarstė „Vičiūnų“ grupės bendrasavininkis Visvaldas Matijošaitis.

Lietuvos personalo nuomos bendrovių istorijoje yra buvę pavyzdžių, kai tas pats žmogus laikinąjį statusą turėjo ne vienerius metus, o jo karjera driekėsi spalvingai – dirbo ir vadybininku, ir sandėlininku ar produktų komplektuotoju.

„Sunkmetis padarė savo – žmonės tapo kur kas lankstesni“, – pripažino personalo atrankos bendrovės „Simplika“ direktorė Valerija Buzėnienė.

Tokie posūkiai būdingesni papildomo uždarbio besidairantiems studentams ar tiems jauniems žmonėms, kurie į darbo rinką yra įsitraukę ne daugiau kaip penkerius metus.

Prieš kelerius metus darbdaviai dažniau dairėsi pagalbinių darbininkų gamybos srityje – jų surasti buvo ne taip paprasta. Dabar tokių darbuotojų pasiūla didelė, o paklausa gerokai susitraukusi.

Kur kas geidžiamesni šiuo metu administracijos specialistai. Ypač trokštami pardavimo vadybininkai. Pernai kai kurios įmonės ieškodavo net po šimtą produktų pardavėjų.

Personalo nuomos įmonės Lietuvoje įsikūrė daugmaž prieš penkerius metus – poreikį padiktavo mūsų šalyje darbuotojų ieškojusios tarptautinės bendrovės.

„Darbdaviams tai patogu. Įsivaizduokite, esate viešbučio vadovė, pas jus rengiama didelė konferencija ir skubiai reikia 60 darbuotojų.

Susirasti žmonių per trumpą laiką – sudėtinga. Dėl to įmonės kreipiasi pagalbos į laikinojo įdarbinimo įmones“, – kalbėjo personalo atrankos ir nuomos įmonės „Persorenta“ vadovė Loreta Skulskienė.

Pernai personalo nuomos įmonės turėjo atlaikyti ir piktavališkai nusiteikusių verslininkų ataką.

Pajutę, kad kyla grėsmė neišsikapstyti iš sunkmečio, ne vienas jų mėgino rasti laikinų darbuotojų.

Anot L.Skulskienės, jų siekis buvo tas pat: laikini darbuotojai baigia pradėtus darbus, atlyginimą moka laikinojo įdarbinimo įmonė, o užsakovas paskelbia bankrotą ir dingsta.

Dažniausiai tokių žaidimų imdavosi iki ausų įklimpusios statybos įmonės.

Jos kreipdavosi masiškai, prašydamos pateikti net iki 50 darbuotojų.

„Simplikos“ vadovė V.Buzėnienė įsitikinusi, kad darbo nuomos poreikis nesumažės ir tuomet, kai sunkmetis atleis savo gniaužtus – per krizę išmėginę šį įdarbinimo būdą darbdaviai jį mielai naudos ir toliau.

* * *

* Laikinojo įdarbinimo įmonių asociacijos duomenimis, tokiu būdu įdarbinti žmonės per 2009 m. 2-ąjį pusmetį dirbo apie 900 tūkst. valandų.

* Tiek paprastai dirba apie 900 etatinių darbuotojų.

* 55 proc. laikinųjų darbuotojų tuo metu dirbo specialistais, 30 proc. – darbininkais, 15 proc. – vadovais.

* Laikinojo darbo siekia panašiai tiek pat moterų ir tiek pat vyrų.

* * *

LR korespondentė Paryžiuje ir Briuselyje

„Išnaudotojai, žmones išmetantys kaip panaudotą vienkartinę nosinę. Tikri mėsininkai“, – toks Prancūzijoje buvo ir iš dalies lieka laikinojo įdarbinimo agentūrų įvaizdis.

Prieš porą dešimtmečių tokia prasta reputacija buvo pagrįsta. Tačiau dabar tokios agentūros darbuotojams neretai suteikia kur kas daugiau privilegijų nei darbdavys.

Šių metų sausį Prancūzijoje per laikinojo įdarbinimo agentūras buvo pasamdyta 553 tūkst. žmonių. Jie sudaro kiek mažiau nei 2 proc. visos darbo jėgos.

Daugiau nei du trečdalius laikinojo darbo rinkos Prancūzijoje dalijasi trys pagrindinės agentūros: „Adecco“, „Manpower“ ir „Vediorbis“. Savo klientėms įmonėms jos teikia 70 proc. visų laikinų darbuotojų.

Prancūzijos įstatymai labai aiškūs: laikinojo darbuotojo alga turi būti tokia pati kaip etatinio. Jis taip pat turi turėti normalų medicinos ir nedarbo draudimą, o pasibaigus sutarčiai gauna papildomą 10 proc. išmoką atostogoms ir kitus 10 proc. – kompensacijai už laikinąjį įdarbinimą.

Įmonėms laikinieji darbuotojai vis dėlto kainuoja apie 50 proc. brangiau nei nuolatiniai darbininkai, nes agentūra ima savo mokestį – maržą. Kita vertus, laikinąjį darbuotoją kur kas paprasčiau atleisti.

Kaip tik dėl šios priežasties laikinojo įdarbinimo sektorius pastarąją krizę išgyveno ypač sunkiai, bet dabar jau atsigauna.

Per laikinojo įdarbinimo agentūras darbo dažniausiai ieškosi nekvalifikuoti darbininkai. Jie sudaro 44 proc. visų darbuotojų. Prancūzijoje taip pat kuriama vis daugiau mažų, siauros specializacijos laikinojo įdarbinimo agentūrų: spaudos dizainerių, žurnalistų, medikų, bankininkystės ir kt. Iš viso šiuo metu veikia net 4500 agentūrų.