Net ir į labai gilią duobę įkritusios Baltijos šalys ateityje iš jos išlips ir pradės vytis turtingas ES šalis. Šviesią ateitį gali apkartinti nebent kvaili sprendimai. Taip mano buvęs Lenkijos finansų ministras ir Nacionalinio banko pirmininkas Leszekas Balcerowiczius.
Prieš porą dešimtmečių įgyvendinusi liberalias reformas, iki šiol vadinamas Balcerowicziaus planu, Lenkija sėkmingai pakilo iš socializmo liūno.
Europos analizės centrui „Bruegel“ vadovaujantis ir Varšuvos ekonomikos institute dėstantis 63 metų L.Balcerowiczius ir dabar šventai tiki laisvąja rinka, nors ji šiuo metu sulaukia didžiulės kritikos visame pasaulyje.
Savo mintimis profesorius pasidalijo su „Lietuvos rytu“.
Lenkams nereikėjo stebuklo
- Pernai Lenkija buvo vienintelė ES šalis, kurios ekonomika toliau augo.
Kokių stebuklingų receptų ėmėtės, kad atsilaikytumėte prieš krizę daug geriau nei mes, Baltijos šalys?
- Nėra nei paslapčių, nei stebuklų, tik keletas veiksnių. Pirmiausia Lenkija yra daug didesnė nei Lietuva, todėl nuosmukis mus mažiau paveikė.
Antra, mes išvengėme didelio įsiskolinimo, kuris jus dabar kamuoja. Iš dalies tai galima paaiškinti skirtingais mūsų ir jūsų valiutų režimais. Jūs beveik negalite taikyti pinigų politikos priemonės, nes susiejote savo valiutą su euru.
O Lenkija šią priemonę taikė. Ėmėmės specialių priemonių riboti būsto ir kitų paskolų užsienio valiuta augimą.
Manau, jog tai buvo svarbu.
Trečia, dėl lankstaus valiutos režimo zlotas nuvertėjo, o tai padėjo atsilaikyti eksportuotojams.
- Gal ir Baltijos šalims vertėjo devalvuoti valiutą?
- Tikrai ne. Manau, kad pasielgėte teisingai susiedami litą su euru. Mažoms šalims susieti nacionalinę valiutą su euru ir kartu su pagrindinių prekybos partnerių valiuta yra prasminga.
- Lenkijai padėjo ir zloto devalvavimas. Turbūt džiaugiatės, kad per krizę dar nebuvote įsivedę euro?
- Skaičiavimai dėl euro naudos negali remtis vieneriais ar dvejais metais. O ilgesniu periodu euro privalumai yra didesni.
Bet tam turime visiškai atitikti Mastrichto kriterijus.
Mes negalime įsėlinti į euro zoną tam nevisiškai pasiruošę, o paskui turėti bėdų kaip Portugalija. Apie Graikiją nė nekalbu.
Emigrantai pradeda grįžti
- Lietuvai ir Lenkijai įstojus į ES, daug abiejų šalių piliečių išvyko dirbti į Airiją, Didžiąją Britaniją ir kitas šalis. Tačiau dabar lenkai grįžta į savo šalį. Galbūt Varšuvoje gyvenimas jau tapo geresnis nei Londone ar Dubline?
- Dalis lenkų išties grįžta. Kiti – dar ne. Bet ateityje emigracija iš Lenkijos ar Lietuvos bus mažesnė. Taip bus dėl paprastos priežasties: mūsų ūkiai augs vis greičiau. Turėtume ir toliau vytis kitas šalis.
Tikiuosi, kad taip ir bus. Nebent mūsų šalių ekonomikos politikoje bus pridaryta kvailysčių.
Jeigu ateityje emigracijos ekonominė nauda bus mažesnė, bus vis mažiau priežasčių išvažiuoti.
Pažiūrėkime į Ispaniją. Jos gyventojai ne taip seniai dar važiuodavo dirbti į kitas ES šalis. Dabar ji jau pati priėmė 4-5 milijonus imigrantų.
- Atrodo, kad į ateitį žvelgiate optimistiškai.
Kaip įsivaizduojate Baltijos regiono plėtrą artimiausią dešimtmetį?
- Šalių augimo ir plėtros tempai priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių. Pirmasis – laisvosios rinkos reformos. Tai – esminis veiksnys.
Baltijos šalys – drąsios ir radikalios reformatorės. Jos ES senbuves vijosi labai greitai ir sėkmingai.
Pamoka labai paprasta. Reikia turėti galingesnį variklį nei turtingos šalys, jeigu norime jas pasivyti. O variklio galingumas priklauso nuo reformų.
Antras veiksnys – makroekonominė politika. Ji turi būti atsargi. Priešingu atveju paskolos ir valstybės bei privačios išlaidos auga pernelyg greitai, todėl įvyksta avarija.
Čia kaip lenktynėse – kad jas laimėtum, reikia ne tiktai gero automobilio, bet ir profesionalaus vairuotojo.
Problema – paskolų šuolis
- Norite pasakyti, kad Lietuvos Vyriausybė nebuvo pakankamai atsargi?
- Kaip jau sakiau, pagrindinė jūsų problema buvo paskolų šuolis. Latvijoje ir Estijoje jis turbūt buvo dar didesnis.
Skolos didėjimą jūsų šalyse vis dėlto buvo sunkiau kontroliuoti, nes nacionalinės valiutos susietos su euru. Bet nežinau, ar bankų priežiūra jūsų šalyse buvo pakankamai aktyvi ir akyla.
- Dabartinė mūsų Vyriausybė aštriai kritikuojama dėl išaugusių mokesčių ir pernelyg griežtos biudžeto politikos. Ką jūs apie tai manote?
- Negaliu tiksliai komentuoti, nes nesu detaliai susipažinęs su visomis priemonėmis, kurių jūsų Vyriausybė ėmėsi. Tačiau galiu pasakyti, kad jeigu šalis nori išlaikyti stabilų savo valiutos kursą euro atžvilgiu ir po to įstoti į euro zoną, deficito mažinimas yra neišvengiamas.
O žvelgiant iš ekonomikos augimo perspektyvos, geriau mažinti valstybės išlaidas nei didinti mokesčius.
Vis dėlto pastaruoju metu labai daug dėmesio sutelkta į Graikiją, o ne į Lietuvą. Tuo tikrai turėtumėte didžiuotis!
- O ką jūs pats manote apie Graikijos situaciją?
- Graikija privalo imtis drastiškų reformų. Baltijos šalys jai galėtų tapti puikiu pavyzdžiu.
- Kada ir kaip pagaliau išbrisime iš krizės?
- JAV ir dalis ES valstybių turi neatidėliodamos šalinti krizės padarinius ir imtis rimtai mažinti deficitą.
Daug priklausys nuo to, kaip tai bus padaryta: didinant mokesčių naštą, kuri ir taip didelė, ar mažinant valstybės išlaidas.
Taip pat būtina jau dabar atidėti išėjimo į pensiją amžių. Laimė, gyvename vis ilgiau. Bet turėsime ir ilgiau dirbti.
* * *
Biografijos faktai
* L.Balcerowiczius gimė 1947 m.
* 1970 m. su pagyrimu baigė Varšuvos planavimo ir statistikos institutą.
* 1974 m. Niujorko Šv.Jono universitete gavo verslo administravimo magistro diplomą, kiek vėliau Varšuvos ekonomikos institute įgijo daktaro laipsnį.
* Nuo 1989 m. rugsėjo iki 1991-ųjų rugpjūčio, taip pat 1997-2000 metais ėjo finansų ministro ir vicepremjero pareigas.
* 1995-2000 m. buvo liberalios centro partijos Laisvės sąjungos pirmininkas.
* Nuo 2000-ųjų pabaigos iki 2007 m. – Lenkijos nacionalinio banko pirmininkas.
* Apdovanotas aukščiausiu šalies apdovanojimu – Baltojo erelio ordinu.
* 2008 m. L.Balcerowiczius tapo Europos analizės centro „Bruegel“ pirmininku.