„Nesuku galvos parduotuvėje, pirkti kokios nors arbatos ar nepirkti. Namus visokių rūšių arbata aprūpina mama.
Visada jos yra po ranka. O ir peršalus paprastai pirmi vaistai būna vaistažolės“, — sako Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos abiturientė Asta.
Vos per kelis šimtų metrų nuo šios gimnazijos įsikūręs Švenčionių vaistažolių fabrikas (ŠVF), vaistais ir arbatomis aprūpinantis ne tik šį miestą.
Eksportas ženkliai ūgtelėjo
Jokių aromatizatorių. Jokių dažiklių ar sintetinių priedų. Tik natūralios vaistinės žolės arba prieskoniai. Tai — standartas, kurio ŠVF laikomasi beveik 130 metų. Dešimtmečiai keitė perdirbimo ir fasavimo technologijas, vaistinių žolių ar vaistažolių mišinių receptūrą, bet ne gamybos tradicijas.
Tai vienas veiksnių, sunkmečiu apsaugojusių „Švenčionių vaistažoles“ nuo smarkių krizės smūgių.
Pernai ŠVF produktų eksportas, lyginant su 2008—aisiais, ūgtelėjo 30 proc. Jis sudarė maždaug trečdalį visos apyvartos.
Anksčiau gaminius eksportavusi į JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos, Rusijos, kaimyninių šalių rinkas, pernai „Švenčionių vaistažolės“ juos pradėjo eksportuoti į Kazachstaną. Netrukus bendrovės produktai pasieks Baltarusiją.
Produktai — vaistų rinkai
Šiuo metu ŠVF gaminami dviejų rūšių produktai. Vieni jų — vaistai. Tai vaistinės žolės ir jų mišiniai, kurie registruojami valstybiniame vaistų registre ir platinami vaistinėse. Kiti yra skirti ne farmacijos, bet maisto rinkai.
2009—aisiais ŠVF nemažino gamybos apimčių. Pernai perdirbta apie 100 tonų žaliavos, — maždaug penktadaliu daugiau nei 2008—aisiais.
Kaip vaistus „Švenčionėlių vaistažolės“ yra registravusi 16 pavadinimų vaistinių žolių ir jų mišinių. Tarp jų — keturi, kurių receptūra nepakito nuo 1973 metų.
Atpigino pakuotę
Pasak „Švenčionių vaistažolių“ gamybos direktorės Nijolės Grigonienės, maistui skirtų žolelių derinių su „Etno“ ir „Etno Life“ prekės ženklu pardavimas vidaus rinkoje padidėjo 20 procentų.
Populiariausiu „Etno“ serijos gaminiu išliko „Nykštukų“ arbata: kmynų, erškėtrožės vaisių ir melisos mišinys.
Atsižvelgdamas į tai, kad pirkėjai linkę mažiau išlaidauti, šiemet ŠVF pasiūlė naują produktų seriją „Gamtos gurkšnis“. Tai penkių rūšių vaistažolių mišiniai, supakuoti į paprastesnę, o kartu — ir pigesnę pakuotę.
„Pernai pajutome, kad ir Lietuvos vartotojų įpročiai pradėjo keistis. Jie pradėjo vertinti ekologiškus produktus.
Nuo 2009—ųjų pradžios visus metus pamažu didėjo „Etno Eko“ serijos roduktų — ekologiškų ramunėlių, čiobrelių, melisos, pipirmėčių — pardavimas“, — sakė N.Grigonienė.
Kartu su vaistažolių mišiniais ŠVF tiekia ir fasuotą natūralų medų. Pernai jo iš Lietuvos bitininkų buvo nupirkta apie 7 tonas. O tai — apie 700 000 pakelių.
Keletas ŠVF gaminamų produktų yra registruoti ir kaip kosmetikos gaminiai.
Yra ir produktų, pavyzdžiui, šviežios spirulinos meduje, kurių gamyba nepasiteisino. Jie buvo per brangūs mūsų rinkai.
Dėmesys — kokybės kontrolei
Maždaug 80 proc. ŠVF perdirbamos žaliavos yra lietuviška. Iš užsienio rinkų tiekiama žaliava, kurios pasiūlos Lietuvoje nėra. Tai saldynmedžio šaknis, imbieras, senos lapai, gvazdikėliai, žalioji arbata, kai kurios vaistinės žolės.
Kiekviena žaliavos siunta yra tikrinama: jos mėginiai tiriami kokybės laboratorijoje. Radus priemaišų ar teršalų, žaliava grąžinama tiekėjams. O ir vėliau žaliavos, kol ji patenka į fasavimo įrenginius, kokybė yra tikrinama keletą kartų.
Tiekėjams ji grąžinama ir tuomet, kai farmacijos gaminiams skirtose vaistažolėse yra per mažas kiekis veikliosios medžiagos, darančios tam tikrą poveikį organizmui.
Įmonės istorijai — 127 metai
1883 m. Švenčionių krašto farmacininkas Naumas Taraseiskis įkūrė vaistažolių fabriką: „Fabryka ziol leczniczych Taraseiski i Sinovie“.
2002 m. baigta Švenčionių vaistažolių fabriko rekonstrukcija bei sumontuota nauja technologinė įranga.
Šiuo metu bendrovėje „Švenčionių vaistažolės“ dirba apie 50 žmonių, pusė jų — gamyboje.
Iš viso vartotojams yra siūlomi 43 produktai. Iš jų 16 registruoti kaip vaistai.
Plėtrai — Europos Sąjungos parama
„Švenčionių vaistažolės“ ketina pasinaudoti Europos Sąjungos parama.
Anot bendrovės „Švenčionių vaistažolės“ generalinio direktoriaus Arūno Žilėno, įmonė ketina plėsti veiklą. Tačiau plėtrai būtina padidinti gaminamos produkcijos, ypač, skirtos eksportui, asortimentą. Tam reikia įdiegti naujų technologinių linijų.
„Be ES fondų paramos projekto nebūtų įmanoma įvykdyti, nes jam reikia didelių finansinių investicijų: iš viso maždaug 5 mln. litų“, — sakė A.Žilėnas.
Pernai bendrovė pateikė projektą, kuriuo prašoma paramos produktyvumui didinti ir eksportui skatinti, diegiant naujas technologijas. Projektui yra pritarta. Jam iš ES struktūrinių fondų numatyta skirti apie 2,45 mln. litų.